Naujai išrinktas Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Vytautas Kučinskas savo kadencijos metu žada daugiau dėmesio skirti įsisenėjusioms sisteminėms aukštojo mokslo problemoms spręsti bei aktualizuoti studentų problemas nuo socialinės dimensijos iki stipendijų bei paskolų klausimų.
Būtina išryškinti aukštųjų mokyklų misijas
Lietuvos studentų sąjungoje V. Kučinskas dirba jau ne vienerius metus. Anksčiau priklausė LSS Valdybai, tad didžioji dalis aktualijų ir problemų jam jau buvo žinomos. Visgi, naujasis prezidentas pripažįsta, kad esant šioje pozicijoje atsiveria platesnis kontekstas ir galimybių veikti laukas.
„Darbų laukia tikrai daug ir vienos krypties išskirti negalėčiau. Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad pagaliau pradėta kalbėti, jog būtina išryškinti kolegijų ir universitetų misijas. Turime binarinę aukštojo mokslo sistemą, kurioje, deja, šiandien nėra aiškių veiklos misijų. Formaliai – visa tai apibrėžta teisės aktuose, tačiau realybėje veikla susiniveliavusi. Dėl šios priežasties yra atsiradusi nereikalinga konkurencija tarp kolegijų ir universitetų, o viso to rezultate galiausiai pralaimėtojas yra vienas – studentas.
Tad labai sveikinu Vyriausybės norą išryškinti misijas bendradarbiaujant su LSS, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK).
Tikiu, kad radę bendrus sprendimus, galėsime siekti dar geresnės studijų kokybės, tinkamai paskirstyti ribotus resursus ir taip gauti didesnį efektyvumą.
Taip pat čia reikėtų paminėti ir skirtingą aukštųjų mokyklų finansavimą. Kol kas, mano manymu, jis yra diskriminacinis. Kaip Lietuvos studentams atstovaujanti sąjunga, esame jau ne kartą atkreipę dėmesį į nelygybę skiriant finansavimą bazinėms išlaidoms, pareigybinių atlyginimo dydžiui dėstytojams ir t.t. Finansavimas turi aiškiai atliepti aukštųjų mokyklų misijas ir joms keliamus tikslus, neturi būti skirtumų tarp kolegijų ir universitetų, galvojant apie tas pačias veiklas, o nevienodai finansuojama gali būti tik tai, kas skiriasi“, – situaciją apžvelgia LSS prezidentas.
V. Kučinskas taip pat pabrėžia, kad dar vienas svarbus klausimas visai aukštojo mokslo sistemai šalyje yra 5 ISCED lygmens trumposios studijos.
Pasak LSS prezidento, šiandien Lietuvos studentų sąjunga trumpąsias studijas mato kaip vieną iš galimybių didinti aukštojo mokslo prieinamumą šalyje, jas tinkamai reglamentavus.
„5 ISCED lygmens studijos turi potencialo. Gaila, kad jos kol kas dar neveikia realybėje, nes dar yra neatsakytų klausimų. Mokslo ir studijų įstatyme trumposios studijos yra, tačiau delsiama su poįstatyminiais aktais. Visgi, mes žiūrime optimistiškai ir ruošime savo siūlymus, kaip trumposios studijos apibrėžtos pagal Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatas sėkmingai veiktų Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje“, – sako jis.
Pirmenybė – siekti socialinės dimensijos nuostatų įgyvendinimo aukštajame moksle
LSS prezidento teigimu, siekis įgyvendinti socialinę dimensiją aukštajame moksle ir yra vienas iš organizacijos prioritetų.
„Kalbant apie aukštojo mokslo prieinamumo didinimą, reikia kalbėti plačiau – tai yra socialinės dimensijos dalis. Problema, kad socialinė dimensija nėra iki galo suvokiama, o jos principai nėra tinkamai įgyvendinami, tikrai egzistuoja ir šiai dienai aukštojo mokslo struktūra neatliepia mūsų visuomenės struktūros. Turi būti sudaromos lygios galimybės įgyti aukštąjį mokslą, nepaisant žmogaus finansinės padėties, ir to, ar žmogus kilęs iš regiono, ar iš miesto, jo šeimos socialinės padėties ir kt. Prieinamumui įtaką turi turėti tik gabumai, pasirengimas ir žinios.
Turime daug problemų su regionais, kur atsiranda ir bendrojo ugdymo lygio, ir moksleivių paruošimo studijuoti problema, veikia ir demografija. Tad mūsų manymu, stojimo mechanizmas į aukštąsias mokyklas turėtų būti socialiai jautresnis, reikėtų parengiamųjų kursų ir kitų skatinimo sprendimų komplekso. Būtina suvienodinti reikalavimus studentams, kurie stoja į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas.
Taip pat nereikia pamiršti ir seniau vidurinį išsilavinimą įgijusių žmonių, kurie nori studijuoti aukštosiose mokyklose. Kartais jų pasiekti rezultatai to daryti neleidžia, bet per keliolika darbo metų įgyta patirtis tai kompensuoja, nes praplečia praktinių ir teorinių žinių bagažą. Tad mūsų siūlymas būtų neformalių kompetencijų užskaitymas ir atsižvelgimas bei įvertinimas žmogaus darbinės patirties“, – LSS siūlymus pristato V. Kučinskas.
Stipendijos turi siekti bent skurdo ribą šalyje
Pasak LSS prezidento, studentų stipendijų situacija yra kritinė.
„Stipendijas reikėtų didinti ir ženkliai. Jeigu mes kalbame apie tai, kad studentas turėtų skirti maksimaliai laiko studijoms, tada jis turėtų nedirbti, o tam, kad jis galėtų nedirbti – būtina gauti atitinkamą finansinę paramą.
Dabartinė parama netenkina minimalių studento poreikių, todėl jis ir renkasi dirbti. Tad kol mes turėsime tokią situaciją, tol studentai nebus suinteresuoti laikyti studijas prioritetu ir rinksis darbą vietoje paskaitų.
Šiandien vidutinė stipendija siekia 70 eurų ir ją gauna tik apie 15% Lietuvos studentų. Skurdo riba šalyje siekia apie 250 eurų vienam žmogui. Manome, kad tai turėtų būti ir minimalios stipendijos atspirties taškas, nes šiuo metu studento stipendija yra mažesnė daugiau nei 3 kartus.
Kaip vieną iš variantų, gerinant paramos sistemą, galime pateikti universalios stipendijos modelį, kuri būtų skiriama studentams, atitinkantiems tam tikrus bazinius kriterijus. Jos tikslas yra skatinti studentą nedirbti pilnu etatu ir suteikti jam finansinę paskatą. Panašų modelį taiko ir Danija“, – naują modelį pristato LSS prezidentas.
Anot V. Kučinsko, sudėtinga situacija yra ir su paskolomis bei jų atidavimo sąlygomis.
„Mūsų siūlymu paskolos atidavimo momentą reikėtų sieti su momentu, kai asmens pajamos pasiekia vidutinį darbo užmokestį šalyje, o ne kaip yra dabar, kai paskolas reikia pradėti grąžinti po vienerių metų po studijų baigimo. Visi suprantame, kad tuo metu jaunų žmonių finansinės galimybės nėra itin geros ir kai kurie dar tik ieško savo pirmojo darbo.
LSS metų pradžioje vykdė tyrimą „Studentų studijų ir darbo derinimo analizė“. Rezultatai parodė, kad iš apklaustų studentų galimybe gauti valstybės paskolą studijų kainai apmokėti pasinaudojo 9%, o gyvenimo išlaidoms padengti vos 3%. Jei paskolos grąžinimo momentas būtų siejamas su pajamomis, galimybe paimti paskolą pasinaudotų 25% studentų.
Džiugu, kad LR Seime yra pateiktas siūlymas kompensuoti tam tikrą laiko tarpą palūkanas už valstybės remiamas paskolas studijų metu, tačiau reikėtų kalbėti ne tik apie palūkanų kompensavimą, bet ir paskolų grąžinimo momentą susietą su pajamomis“, – studentų poziciją dėsto LSS prezidentas V. Kučinskas.
Pensijos irgi žemiau skurdo ribos. Dirbančiųjų atlyginimai neatitinka prekių ir paslaugų kainų didėjimo. Ir taip bus tol kol jūs nesivosksit kad kapitalistinėje santvarkoje kitaip nebus, nes ji orientuota išskirtinai į individualų pelną, atmetamt bet kokią morlę ar bendrą gerovę. Tam kad saujelė turėtų pelną, didžioji dalis priversta vargti nepriteklių. Taip yra tik todėl, kad turtingieji nenori sąžiningai dalintis darbuotojų uždirbtu pelnu, o kapitalistinė valdžia visų šiandieninių partijų asmenyse gina tik kapitalo interesą. Vienintelė partija, kuri kovoja už dirbančiųjų teises ir gerovę yra uždrausta Lietuvije, kad nekeltų gresmės maksiminei, mockinei matijošaitinei, lanaberginei, karbauskinei oligarchijai.
O socializme tai “niekas nevargsta” ir visi lygūs. Kaip gyvuliai tame Orvelo ūkyje
Nėra dbl… ideologijos už socializmą, o apie komunizmą – tai net nekabu… Ir čia nereikia net SSRS. Pakanka ir “eurokomunistų”. Kv… žmonių nesu regėjęs (yra tekę moksle susidurti).
– (ES) Lietuvoje skurdo lygio (ribos, …) dydis – 1000 eurų.
– Kiek žmonių gyvena skurde, Lietuvoje?
Pirmiausia reiktų kalbėti ne apie stipendijas, o apie paskolas studentams.
Stipendija – tai už ačiū duoti pinigai. ir ar visuomenė jų tiek turi, kad dalinti? Paskola – tai taip. Studentai turi turėti galimybę gauti paskolą susimokėti už studijas (mokamas mokslas visiems – būtų išmintingas sprendimas) bei pragyvenimo išlaidoms. Kad net pats neturtingiausias studentas galėtų pilnai susimokėti iž bet kokias studijas Lietuvoje bei pragyventi. Vėliau, po studijų dirbdamas paskolą palaipsniui gražintų.
Tai būtų pati teisingiausia ir liberali tvarka.
Tad nepriimu skundų dėl mažų stipendijų.
Be to, būtina sugriežtinti priėmimų į universitetus tvarką. Nežiūrint bendro studentų skaičiaus mažėjimo, nemažai yra studijų programų, kurios gerokai perkrautos dideliu studentų, kurų tarpe gana daug nemotyvuotų studentų, skaičiumi. Tai yra labai prastai reguliuojama, o itin žema priėmimų kartelė sudaro sąlygas į universitetus patekti net ir patiems silpniausiams mokseiviams.
Tuo tarpu Lietuvoje itin trūksta auktojo mokslo nereikalaujančių sričių specialistų. Ir verslas yra priverstas darbuotojus įsivežti iš kitų šalių. Nes Lietuvoje vieni bedarbiai tiesiog nenori dirbti, o kiti “pra daug išsilavinę”, kad dirbtų “paprastus” dabus. Tad pastarieji aba muša dinderį” arba tiesiog emigruoja.
Taigi, du siūlymai:
1. ČIA BŪRINAI – reikia sugriežtinti priėmimo į universitetus (ypač – į valstybės finansuojamas vietas) tvarką. Kad studijuotų tik tikrai motyvuoti studentai;
2. ČIA DAUGUMA MAN NEPRITARS. Tačiau vis tiek manau, kad VISIEMS MOKAMAS MOKSLAS yra geriau už valstybės finasuojamą. Žinoma, prieš jį įvedant reikia sukurti tokią paskolų studentams sistemą, kad net patys neturtingiausi studentai gautų dosnias lengvatines paskolas susimokėti už okslą bei pragyvenimui,
NA, O CIALIZMO MOKSLE (KURIS IŠ DALIES YRA ŠIUO METU) TIKRAI NEPALAIKAU.
Pirma pastaba
– Porini, kad (išsilavinę) bedarbiai nenori (nekvalifikuotų) darbų.
– Ko tikiesi konclagerinio režimo sąlygomis?
Antra pastaba
– Kai nusikalstamų partinių gaujų seimagyviai budeliai kuria taisykles, pavojinga mintis apie (pa)skolas studentams.
Trečia pastaba
Pas tave l trūksta elementaraus žmogiškumo. Komunistų ir socialistų mums nereikia, bet ir tavo pasiūlymai mums nereikalingi.
Pridedama klaiki tiesa apie konclagerinį režimą Lietuvoje:
1. Lietuvoje, maisto ir daiktų kainos kaip karališkoje valstybėje, o algos ir pensijos 3 – 4 kartus mažesnės.
2. Lietuvoje surenkami karališko dydžio mokesčiai nuo mažiausios algos daugiau nei tris kartus mažesnės už mažiausią algą karališkoje valstybėje.
3. Lyginant su Jungtine Karalyste, plėšikiškai surinktas biudžetas Lietuvoje yra perteklinis, bemaž, dviem milijardais eurų.