Jau artimiausiu metu Nemuno salos akvatorija sulauks gerų pokyčių. Šalia „Žalgirio“ arenos upės vagos tvarkymo darbus pradėjusi Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) šio mėnesio pabaigoje ruošiasi įrengti prieplauką, prie kurios galės švartuotis pramoginiai ir keleiviniai laivai. Kauniečius ir miesto svečius žadama plukdyti po Kauno apylinkes nuo miesto širdies iki pat Kulautuvos. Ir tai – tik dalis numatytų planų.
Tvarkoma upės vaga
Šiemet pavasarį VVKD pradėjo istorinį Nemuno tvarkymo projektą, po kurio apie 225 km ilgio upės vagą reguliuos maždaug 500 pastatytų naujų ir atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų. Projekto pabaiga numatyta 2023 metais.
Lygiagrečiai darbai prasidėjo šalia „Žalgirio“ arenos, kur darbuojasi VVKD žemsiurbė „Upyna“ ir ją aptarnaujantys laivai.
„Į viską žiūrime kompleksiškai. Kaunas ir visa jo teritorija, kur teka Nemunas, mums yra prioritetas. Šių metų tikslas – maždaug 3 kilometrų sutvarkyta atkarpa nuo Nemuno salos iki santakos. Tada šioje teritorijoje bus galima pilnai vykdyti pramoginę ir keleivinę laivybą“, – tikino Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Įrengs prieplauką
VVKD vadovas pridėjo, kad darbus Nemuno salos akvatorijoje planuojama užbaigti per artimiausias kelias savaites. Tada bus pastatyta prieplauka, prie kurios numatyta galimybė švartuotis minėtų paskirčių laivams.
„Veiksmus deriname su Kauno savivaldybe. Vos išvalius akvatoriją, atsiras galimybė laivams ne tik apsisukti, bet ir prisišvartuoti prieplaukoje, kurią planuojame pastatyti šio mėnesio pabaigoje. Norime, kad miesto gyventojai ir svečiai turėtų galimybę atplaukti į pačią miesto širdį.
Tačiau turime ir daugiau naujienų – po Kauno apylinkes plukdys atnaujintas Vidaus vandens kelių direkcijos 100 vietų keleivinis laivas „Žalgiris“, kuris keliaus nuo Nemuno salos iki pat Kulautuvos“, – artimiausiomis naujienomis dalijosi V. Vinokurovas.
Ateities planuose – šliuzas
Pasak VVKD generalinio direktoriaus, kitąmet Nemune darbai numatyti Kauno hidroelektrinės link. O būtent ten ilgiausią Lietuvos upę atkerta daugiau kaip 20 metrų aukščio užtvanka.
Dar praėjusio mėnesio pabaigoje Kauno miesto vadovai inicijavo siūlymą imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo. Neabejojama, kad tai galėtų paspartinti upeivystės atgaivinimą.
„Matome, kad upės vagos valymas ir gilinimas kyla Nemunu aukštyn Kauno hidroelektrinės link, todėl mūsų iškelta šliuzo idėja yra visiškai savalaikė. Jei laivai galės pasiekti vadinamąjį HES‘ą iš abiejų pusių, šliuzas tiesiog taps neišvengiamas, o drauge ir žuvitakis laisvai žuvų migracijai Nemunu“, – įsitikinęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Europos Sąjungoje kasmet įrengiamas ne vienas ir ne du laivų šliuzai. Tokio projekto įgyvendinimui paprastai reikia nuo 50 iki 70 milijonų eurų. Būtent šio šliuzo kaina labai priklausys nuo aplinkosauginių reikalavimų dėl žuvų migracijos užtikrinimo poreikio, sudėtingos inžinerinės situacijos (kelias, geležinkelis).
Minėti atsakymai bus gauti tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, parengus projektinius pasiūlymus su kainos skaičiavimais.
Puiku. Mat, per šliuzą patekę žuvys iš apačios aukštyn perneš vikriųjų žuvų energiją ir liausis marių dugno dumblėjimas. Vivat Vieningam Kaunui.