VU pagerbs okupacijos metais iš jo pašalintus asmenis

Vilniaus universitetas (VU) balandžio 1 d. pagerbs nuo totalitarinių režimų nukentėjusius VU studentus.

Per VU gimtadienį rektorius prof. Rimvydas Petrauskas Didžiajame kieme asmeniškai įteiks simbolinius atminties diplomus trims buvusiems VU studentams: vienuolei Laimutei Antaninai Vanagaitei (seseriai Linai-Marijai), Zigmui Juozui Tamakauskui, kurių socialinė kilmė, neištikimybė to meto režimui ar įstojimas į vienuolyną tapo pagrindine kliūtimi studijuoti VU.

„XX a. buvo karinių nesutarimų ir naikinančių karų laikotarpis. Klausimas, ką daryti su šiuo labai sudėtingu istoriniu paveldu, svarbus visoms grupėms, visoms institucijoms. Yra du keliai: vienas kelias – bandyti pamiršti, ištrinti, išvalyti tą sunkią atmintį. Kitas kelias yra aktyvus – bandyti kaip tik prisiminti“, – sako VU rektorius prof. R. Petrauskas.

Simbolinis VU atminties diplomas įsteigtas siekiant prisiminti ir pagerbti tuos, kurie dėl permainingos Lietuvos istorijos, totalitarinių režimų ar vietos žmonių kolaboravimo neteko galimybės būti VU bendruomenės nariais. Simbolinis diplomas ir viešos jų teikimo iškilmės yra 2016 m. VU kilusios ir istoriniu tyrimu paremtos „Grįžtanti atmintis“ dalis.

Pagrindinis šio sumanymo tikslas – įvertinti totalitarinių režimų poveikį VU bendruomenei, atrasti nukentėjusius asmenis, simboliškai grąžinti juos į VU bendruomenę. Pasak sumanymo autorės prof. Jurgitos Verbickienės, „Grįžtanti atmintis“ šiandienos VU bendruomenei tampa stipriu akstinu geriau pažinti ir įvertinti VU istoriją, užpildyti, permąstyti ar net perrašyti kai kuriuos jos mažai pažintus puslapius.

„Atsakingumas ir siekis pažinti bei pripažinti ne tik gražių, bet ir pasididžiavimo nevertų įvykių turinčią istoriją yra atviros universiteto bendruomenės kūrimo ir universiteto galimybių atspirtis. Teisingumas, atsakomybė, nuomonių įvairovė ir laisvė – vertybės, be kurių sunkiai įsivaizduojame savo gyvenimą, tačiau gan ilgai dėl jų reikėjo kautis nepaklūstant režimui ir tos kovos vyko taip pat ir čia – Vilniaus universitete ir jo bendruomenėje“, – sako istorikė.

Gilinantis į VU bendruomenės narių likimus paaiškėjo pagrindiniai įvykiai, atėmę iš jų galimybę studijuoti universitete ar net gyventi.

Tai buvo 1940 m. birželio 15 d. prasidėjusi pirmoji sovietų okupacija, po jos vykusi nacionalsocialistinė okupacija su Antruoju pasauliniu karu ir žydų genocidu, paskui daugiau nei penkis dešimtmečius trukęs sovietizacijos laikotarpis. Šiemet sukanka 80 metų nuo pirmojo 1941 m. rudenį nacionalsocialistų sumanymu įvykdyto žydų ir lenkų studentų bei darbuotojų pašalinimo.

Šiandien į atminties diplomą galėtų pretenduoti apie tūkstantį žmonių: lietuviai, lenkai, žydai. Pastarosios dvi žmonių grupės nacionalsocialistinės okupacijos metu šalintos iš universitetų vien tik dėl savo tautybės. Sovietmečiu aktualesni tapo pašalintųjų pažiūrų, nelojalumo režimui, pačių ar giminių tremties, ryšių su Lietuvos partizanais ir rezistencija, socialinės kilmės motyvai.

Vien nacių okupacijos pradžioje VU privalėjo palikti ar buvo pašalinti apie 650 žydų, apie 80 lenkų tautybės žmonių ir keli šimtai lietuvių, kuriems taip pat buvo atimta galimybė dirbti ar studijuoti VU pirmosios ir antrosios sovietų okupacijos metu.

Šiuo metu jau rasti ir simboliniais diplomais pagerbti 106 asmenys, tarp kurių buvo ir tokie žinomi žmonės kaip disidentas, politikos ir visuomenės veikėjas Antanas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis, Histologijos ir embriologijos katedros profesorius Pranciškus Baltrus Šivickis, pirmasis Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas profesorius Antanas Žvironas ir studentas Chlounė Meištovskis, kurio biografija ir davė impulsą sumanymo pradžiai.

Kitų pašalintųjų vis dar ieškoma iki šiol. Todėl VU kviečia asmenis, kurie dėl politinių režimų po 1940 m. birželio 15 d. buvo pašalinti iš VU, arba tuos, kurie savo aplinkoje pažinojo tokių žmonių, teikti užklausas el. paštu info@memory.vu.lt arba pildyti anketą dėl asmenų pagerbimo atminties diplomu.