Nuo 1959 m. veikianti Kauno hidroelektrinė (KHE) iki šių dienų išlikusi pagrindine kliūtimi nenutrūkstamam laivybos maršrutui ir žuvų migracijai. Daugiau kaip 20 metrų aukščio užtvanka Lietuvos upių tėvu vadinamą Nemuną tarsi dalija pusiau. Kauno miesto vadovai skatina šios senos klaidos atitaisymą, siūlydami imtis šliuzo ir žuvitakio projekto įgyvendinimo.
Vandens kelias iki Lenkijos
Didžiausia „žaliąją“ energiją Lietuvoje gaminanti jėgainė, kuriai dar 2014 m. suteiktas Algirdo Brazausko vardas, dar praėjusio amžiaus viduryje atkirto Nemuną ir tapo kliūtimi vientisam laivybos keliui.
Šliuzo įrengimas prisidėtų prie upeivystės gaivinimo mūsų šalyje, sujungiant visą beveik 500 km mūsų šalyje ir pasienio ruožuose su Baltarusija bei Kaliningrado sritimi besidriekiančią Nemuno atkarpą. Tai atvertų galimybes nepertraukiamai plaukti didžiausia Lietuvos upe nuo Druskininkų pro Kauną iki Kuršių marių.
Be to, atsivertų senasis vandens kelias pro Baltarusiją iki pat Lenkijos. Ten vaizdingomis vietovėmis daugiau kaip 100 kilometrų driekiasi Augustavo kanalas, jungiantis Nemuno ir Vyslos upių baseinus.
Užbaigtų neatliktą darbą
„Kaunas – upių miestas. Deja, daugybę metų tai tebuvo veikiau skamb8s žodžiai negu tikrovė. Norime, kad šis apibūdinimas taptų tikrove. Atėjo metas atverti kelius laivybai, o tuo pačiu ir sudaryti tinkamas sąlygas laisvai žuvų migracijai. Projektas skamba ambicingai, bet jeigu nepabandysime šito sumanymo įgyvendinti dabar, bijau, kad ji taip ir liks tik neišsipildžiusia istorija“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak jo, tai turėtų būti visos Lietuvos strateginės svarbos projektas. Tuo metu Kauno miesto savivaldybė ketina pradėti derybas dėl projektinių pasiūlymų rengimo.
Apie galimybę įrengti žuvitakį, jungiantį Kauno marias ir toliau už KHE besidriekiantį Nemuną, Kauno miesto vadovai jau konsultavosi su aplinkosaugininkais. Tuo metu šliuzo sumanymas aptartas susitikimuose su Vidaus vandens kelių direkcijos atstovais.
„Šliuzas ties vadinamuoju HES‘u išties nėra visiška naujiena. Jis aiškiai nužymėtas Kauno miesto bendrajame plane, o kadaise buvo numatytas ir hidroelektrinės statybų projekte. Deja, tuomet šis sprendinys liko neįgyvendintas, tačiau jo vietoje supilta sankasa rodo, kad išlieka visos galimybės tokiai svarbiai infrastruktūrai pastatyti. Turime tikslą šį prieš daugiau kaip pusę amžiaus nebaigtą darbą atlikti iki galo“, – pridūrė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Tvarkys upės vagą
Savivaldybės vadovai pastebi, kad per paskutinius kelerius metus VĮ Vidaus vandens kelių direkcija padarė nemažą įdirbį gerinant sąlygas pramoginei bei krovininei laivybai Nemune ir šiuos darbus stiprina toliau.
„Laivyba mūsų šalyje jau kuris laikas išgyvena atgimimą. Augančios galimybės matomos tiek pramoginės, tiek keleivinės, tiek ir krovininės laivybos sektoriuose. Savo ruožtu dedame pastangas, kurdami infrastruktūrą. Šiuo metu vykdomas TEN-T vandens kelio atnaujinimo projektas yra esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje.
Suplanuoti upės vagos valymo darbai pasieks ir Kauno hidroelektrinę. Tikslas – eksploatuoti abi Nemuno upės atkarpas abipus Kauno HE užtvankos. Tam neabejotinai reikalingas laivų šliuzo įrengimas. Direkcija nuolat gauna laivavedžių klausimų, kada pagaliau bus galima patogiai perplaukti visu Nemunu neiškeliant laivų iš vandens ir nepatirti nepatogumų perkeliant juos sausuma. Taip pat dalyvaujame tarptautiniuose projektuose su kaimyninėmis šalimis, kurie leis didinti pagreitį sudarant palankias laivybos sąlygas Nemuno aukštupyje“, – artimiausius planus komentavo Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Po diskusijų bei konsultacijų su laivybos ir aplinkos apsaugos žinovais Kauno miesto savivaldybės atstovai savo sumanymą žada pristatyti ir atsakingoms nacionalinės valdžios institucijoms.
Kaunas yra Vieningas Kaunas, o ne koks išsiblaškęs Vilnius. Tikiu šio puikaus sumanymo sėkme.
Sumanymas įrengti žuvų praleidimo taką nėra joks “Vieningo Kauno” nuopelnas. Straipsnyje tas aiškai pasakyta.
O šliuzas laivams bus toks pats “sėkmingas”, kaip ir “Mokslo salos” projektas, kuriam išleista krūva pinigų, o toliau …. šnipštas.
Materija neišnyksta, tik kinta.
Jei salai skirtieji banknotai = materija, tai jie neišnyko, netapo šnipštu, tik pateko kitu adresu, kur virto kitu turiniu.
Mano komentaras buvo pašalintas, matyt, gal su to “puikaus” “Vieningo Kauno” galiom. O kas čia ta Konstitucija, kai vieningumas… Juk ar čia ne to paties vieningumo principas kaip LLRA-KŠS. Vienu atveju vieningi aplink Tomaševskį, kitu – Kauną, o tu sau Lietuvėle, kad kvaila, vienykis pagal skraidančias ideologijas… Antai net gali būti, kad taip iš Laisvės partijos vienmandatinių kandidatų visoje Lietuvoje tik vienintelis Matjošaitis į Seimą buvo išrinktas, ir būtent, Kaune.
Pakartoju pašalintą komentarą:
“Kaunui jau “Rail Baltica” „žaisliukinio“ geležinkelio į Lenkiją, įrengto valstybės lėšomis regis jau prieš 6 metus už 365 mln. ir galima sakyti užmiršto, neužtenka. Užsimanė dar pasidaryti sau ir vėl už valstybės pinigus ir vandens kelią į Lenkiją Nemunu. Tuos užmojus jau girdėjome gal prieš kokius 15 metų, tada žalieji dar buvo gyvybingi, ir pusės Dzūkijos užliejimo, tenkinant Kauno užmojus, pavyko išvengti. Bet tai žmonės jau primiršo, taigi kodėl nepajudinus gamtinio Nemuno industrializavimo idėjos vėl, o gal šį sykį pavyks, juolab, kad ir žalieji jau ne tokie akyli palikę…
Vargu, ar Kauno “Matjošaičiams” rūpi tai, kad Lietuva dainuoja: “Prie Nemuno buvom senovėj ir būsim kol Nemunas bus”, kad Lietuvai vietoje “tykiai tykiai Nemunėlis teka”, – teks girdėti savanaudiško Kauno baržų “variklių” kriokimą”…
Kažin, Kažin. Jeigu jau Laisvės karį iš po pat nosies Vilniuj paėmė, tai ir anksčiau sumanytus projektus, įstengs, manau, įgyvendinti.
Anksčiau kiek žinau, Kaunas Vilniui iš panosės nunešė ir Valančiaus paminklą, dabar, galbūt, taikosi į Skvernelio už valstybės lėšas Vilniuje organizuotą paminklą Smetonai. Juk jis visai tiktų prie istorinės prezidentūros Kaune.
Būtina baigti su “Valstybės kadrų skyriaus” atsiradimu nuo Sąjūdžio laikų Kaune ir jo visokių “žaisliukų” prasimanymai už valstybės pinigus liautųsi. Tam kažkokių požymių, galbūt, ir randasi… Antai, Kauno gyventojas dirbęs Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi iš posto jau pasitraukė, sakosi į privačią sritį… Išeina į privačią sritį ir “Investuok Lietuvoje” ilgametis vadovas, kuriam valdant, investicijos ne į labiau vystytinus Alytų, Šiaulius ar pan. plaukė, o į didmiestinį Kauną… Tas pats yra ir su LEZ’ais, – jie ne kokiems Šalčininkams, Varėnai, Kybartams, o Kaunui atitekę yra. Matysis kas čia darysis su dar vienu – Nemuno “žaisliuku”…
Sugalvojo butą įsisąvinti pinigus .
Realiai jokios laivybos nevyks ir t.t.
Jei komerciniai santykiai su BY nebus nutraukti, tai reikš masinį prekių plukdymą Nemunu į PL, į Kaliningrado sritį, į uostus.