Kauno pašonėje esančiame išskirtiniame gamtos kampelyje – Nemuno ir Nevėžio upių santakoje – netrukus prasidės tvarkymo darbai. Su Lampėdžio ežeru besiribojančią teritoriją iki metų pabaigos ketinama išvalyti nuo šabakštynų ir invazinių rūšių augalų. Čia bus įrengti pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai bei trys apžvalgos aikštelės.
„Visi žinome unikalią mūsų miesto vietą – Nemuno ir Neries santaką. Tačiau Kaune yra dar viena išskirtinė, natūralios gamtos suformuota erdvė, apie kurią daugelis tikriausiai net nenumano. Kalbu apie Nemuno ir Nevėžio santaką, esančią netoliese Lampėdžio ežero. Ši vieta, kaip ir didžioji dalis viso miesto, per ilgus metus buvo nepelnytai apleista. Netrukus tai pasikeis“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Tikslas – išsaugoti gamtą
Tvarkomoje teritorijoje bus įrengti natūralios skaldelės takai, poilsio aikštelės, suoliukai, šiukšliadėžės. Dolomitinės skaldos pagrindu įrengtais takais bus patogu naudotis tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas natūralios gamtos išsaugojimui. Pasak aplinkosaugos klausimais Kauno merui patarinėjančio miškininko Sauliaus Lazausko, tinkamai sutvarkius želdinius bus išsaugotos draustinio ekosistemos, nepažeidžiant išskirtinių augalų ir gyvūnų buveinių.
„Šalinsime vietines rūšis užgožiančius menkaverčius invazinius augalus, vykdysime reguliarų šienavimą. Ši teritorija buvo pernelyg ilgai netvarkoma, tad iškilo pavojus saugotinoms augalų ir gyvūnų rūšims. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija atkursime ir išsaugosime šią nuostabią vietą. Miesto teritorijoje turėtų tokį gamtos kampelį yra didžiulė dovana“, – sakė S. Lazauskas.
Pradės nuo šabakštynų šalinimo
Pasak tvarkymo projekto želdinių dalį rengusių kraštotvarkos specialistų, tyrimų metu nustatyta, kad siekiant išsaugoti esamų atvirų vietų bioįvairovę, būtina numatyti pievų šienavimo režimus, siekiant išsaugoti natūralią pievų augmeniją nuo užkrūmėjimo. Didžiausią grėsmę kelia plintantys karklų krūmynai, gluosnių ir uosialapių klevų įsigalėjimas.
„Ypač išplitusios gudobelės, kerojasi krūmais augantys gluosniai. Būtina naikinti invazines rūšis – uosialapius klevus, dygiavaisį virkštenį, stabilizuoti agresyviai plintančių varpinių augalų rūšis pievose“, – teigiama parengtame tvarkymo projekte.
Šabakštynų šalinimas bus pradėtas dar šią savaitę, vėliau bus imtasi formuoti pėsčiųjų takus. Visus darbus žadama užbaigti iki metų pabaigos.
Video:
Susiję straipsniai:
- Šį rudenį neįtikėtinai gausios graužikų populiacijos (video)
- Česlovo Kudabos premija paskirta „Žaliojo pasaulio“ leidėjui ir redaktoriui A.Uktveriui
- Baltijos šalyse ekologiškai atsakingiausi – lietuviai
- Į Nemuno deltą kviečia renginys gamtoje „Vidur vandenų“
- Įvedamas savanoriškas valstybinių parkų lankytojų bilietas
- Nacionalinių ir regioninių parkų lankytojai padeda saugoti vertybes
- Aplinkos apsaugos pažeidėjus stebi ir iš oro
- Dviračių trasos sujungs Kauno rajoną su kaimyninėmis savivaldybėmis (nuotraukos)
- Saugiam ir efektyviam aplinkosaugininkų darbui skirti nauji ginklai
- Nemunas tapo švaresnis
- Pasitikdami pavasarį pasirūpino ir grįžtančiais paukščiais
- Miškininkams nerimą kelia panaudotų padangų kapinynai
- Galvosūkis aplinkosaugininkams – kritusios žuvys Kauno mariose
- Pasaulinę aplinkos dieną kviečiama pajusti Žemę basomis kojomis
- Po sprogimo Gardine Nemuno vandens kokybė nepablogėjo
- Dzūkai šiemet pailsės nuo kraujasiurbių upinių mašalų antplūdžio
- Gaisrai Černobylio zonoje pavojaus Lietuvai nekelia
- Per savaitę rasta 11 afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusių šernų
- Maisto atliekas rūšiuos ir gyventojai
- Aplinkosaugininkai tiria nuotekų avarijos Vilniuje priežastis ir vertina žalą aplinkai
- Aplinkosaugininkai paskaičiavo žalą gamtai dėl nuotekų išsiliejimo Vilniuje
- Lietuvoje didėja išmetamų šiltnamio dujų kiekiai
- Vilniaus rajone – ekstremalus įvykis
- Pasaulinę aplinkos dieną – raginimas susijungti su gamta
- Lietuvoje įgyvendinimas ypatingas Baltijos šalyse aplinkosauginis projektas
- Pašto ženklai įamžins Žuvinto rezervatą
- Pramoginiai laivai plauks ir Nemunu, ir Nevėžiu
- Kauno miestą ir rajoną sujungęs dviračių takas driekiasi vaizdingu maršrutu iki pat Kačerginės
- Krivėnų tvenkinio sala vėl laukia paukščių
- L. Balsys. Ežerams valyti privalu taikyti natūralius būdus, o ne pavojingas chemines medžiagas
Reikia visus medžius iškirsti 12 km.spinduliu ir pribitonuotj 3 m. aukščio bitono sluoksniu, nepalikti vietos nei sraigei.nei naktinei peteliškei, o visiems ežiukams už tam tikrą mokestį išduoti rezervato pasenio pasus.
Ale, kaip čia dabar išeina, kad Kaunui viskas tenka, kaip išskirtiniam. Vytis – išskirtinė, dabar gamtos kampelis išskirtinis, anksčiau LEZ’ai duoti taip pat laikytini išskirtiniais. Žodžiu, Kaunas iš valstybės gauna visko ne tik daug, bet dar ir išskirtinio…
Nors pasikark iš pavydo! 😀
Jei reikia instrukcijų – prašom kreiptis. 😉
O kodėlgi neįžvelgus “valstiečių” lenkininkų galimos prekybos poveikiu ar piktnaudžiavimo valdžia su Pikc trubadūravimu ir į tai neatkreipus dėmesio, tarkim, STT. Gal ištrauktų dar vieną panašų į tą “MG Baltik” net su tomis čia siūlomomis “instrukcijomis”…