Kad sumažėtų jūrų ir vandenynų tarša, būtina gerinti atliekų surinkimą ir iš esmės sumažinti plastiko naudojimą žuvininkystėje, pažymima Europos Parlamento (EP) priimtoje rezoliucijoje.
Vos 1 proc. vandenyne esančio plastiko randama vandens paviršiuje, o likusi dalis nusėda jūros dugne. EP nariai pažymi, kad į jūrą išmestos šiukšlės (http://inx.lv/EH1o), ypač mikroplastikas ir nanoplastikas, kelia didelę grėsmę ne tik daugeliui jūrų gyvūnų rūšių, bet ir žvejams bei vartotojams. Jie nurodo, jog vidutinis Viduržemio jūros vėžiagyvių vartotojas kasmet nuryja apie 11 tūkstančių plastiko dalelių. Negana to, dėl jūrą teršiančių šiukšlių žuvininkystės sektorius praranda 1–5 proc. pajamų.
Žvejybos ir akvakultūros atliekos sudaro net 27 proc. jūrą teršiančių šiukšlių. Dėl šios priežasties EP ragina skatinti žiedinės ekonomikos (http://inx.lv/EH1t) plėtrą, palaipsniui atsisakyti polistireninio putplasčio pakuočių, taip pat parengti ES veiksmų planą, kuris leistų iš esmės sumažinti plastiko naudojimą ir upių, jūrų bei pakrančių taršą šiukšlėmis. Europarlamentarų manymu, visi žvejybos laivai turi būti aprūpinti šiukšlių surinkimo konteineriais, o žvejai turėtų gauti finansines paskatas už atliekų bei nebenaudojamų žvejybos įrankių surinkimą, rūšiavimą ir atgabenimą į uostus. Kartu europarlamentarai ragina surinkti patikimesnių duomenų apie jūrų taršą Europoje ir atlikti daugiau mokslinių tyrimų apie mikroplastiko bei nanoplastiko poveikį žuvims.
Šiuo metu perdirbama tik 1,5 proc. žvejybos įrankių, o palikti, prarasti ar kitaip į jūrą išmesti žvejybos įrankiai ilgus mėnesius ar net metus „nesirinkdami veikia visus jūrų gyvūnus, įskaitant žuvų išteklius“. Europos Komisija ir valstybės raginamos patobulinti prarastų žvejybos įrankių apskaitą, skatinti tokių įrankių surinkimą ir perdirbimą, taip pat sparčiau kurti aplinkai draugiškesnius žvejybos įrankius.
Kadangi jūrų taršos neįveiksime vien tik valstybių ar ES lygmeniu, Europos Komisija raginama Jungtinių Tautų derybose siekti pripažinti visas jūras ir vandenynus bendra pasauline gėrybe. Europarlamentarų manymu, atsakomybė už jūrų taršą neturi būti ribojama valstybių suverenių teisių. Kartu jie ragina siekti teisiškai privalomo pasaulinio susitarimo dėl jūrų taršos plastiku, įskaitant bendrus jos mažinimo tikslus, perėjimą prie žiedinės plastikų ekonomikos ir veiksmingą pamestų žvejybos įrankių valdymą.
EP pranešėja Katerina Čabauda (Catherine Chabaud (http://inx.lv/EHUd) (Atnaujinkime Europą, Prancūzija) pažymėjo: „Kovą su jūrų ir vandenynų tarša privalome pradėti dar prieš šiukšlėms patenkant į vandenį, stebėdami visą gaminio gyvavimo ciklą. Kiekviena vandenin išmesta šiukšlė yra gaminys, nebedalyvaujantis žiedinėje ekonomikoje. Siekdami kovoti su jūrų tarša, turime toliau skatinti veiksmingus verslo būdus ir į šias pasaulines pastangas įtraukti naujus sektorius, įskaitant žuvininkystę bei akvakultūrą.“
EP rezoliucijos projektui pritarė 646 EP narių, 3 nepritarė, o 39 susilaikė.
