Tam tikrose srityse dirbantiems darbuotojams atsiras prievolė tikrintis dėl COVID-19 ligos

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais nuspręsta nuo kovo 26 d. taikyti papildomas bei patikslinti esamas užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones.

Priimtomis pataisomis Seimas suteikė Vyriausybei teisę nustatyti Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis ir (ar) karantinas, sąrašą, tad daliai darbuotojų atsiras prievolė testuotis dėl COVID-19 ligos. Šie sveikatos patikrinimai bus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priimtame įstatyme taip pat nustatomas užkrečiamosios ligos protrūkių darbovietėse valdymas. Kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos ir nustatomas šios ligos protrūkis darbovietėje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nurodytiems darbuotojams bus leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremaliojipadėtis ir (ar) karantinas, ir įgyvendinus kitas šiems darbuotojams privalomas užkrečiamosios ligos kontrolės priemones. Apie tai darbuotojams ir darbdaviui privalės pranešti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Darbuotojas, atsisakęs pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį galės būti skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, o jeigu tokių galimybių nebus, galės būti nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Ši nuostata bus taikoma ir esant užkrečiamosios ligos protrūkiui darbovietėje, o darbas nuotoliniu būdu, perkėlimas į kitą darbą toje pačioje darbovietėje arba, nesant tokių galimybių, nušalinimas darbuotojui galės būti taikomas iki tol, kol pasibaigs laikotarpis, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį.

Dar pristatymo metu kalbėdamas apie šių pakeitimų naudą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmiausia išskyrė saugesnį atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimo ir (ar) organizavimo užtikrinimą. „Sudaroma galimybė laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones, taip pat tokiu būdu būtų sumažinama užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, sąlygojančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, riziką, taip pat būtų užtikrinamas tinkamas protrūkių valdymas, jų plitimo stabdymas, kas labai svarbu, užkardymas, ne tik pirminių bet ir antrinių atvejų atsiradimo. Užtikrinus tinkamą atvejų atsekamumą ir sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitų užkrečiamųjų ligos priemonių organizavimą, būtų sudaromos palankesnės sąlygos apskritai šios užkrečiamosios ligos suvaldymui“, – pabrėžė ministras.

Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė – 28.