Seimas pradėjo svarstyti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pristatytus Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma sudaryti prielaidas taikyti papildomas COVID-19 ligos (koronaviruo infekcijos) profilaktikos ir kontrolės priemones.
Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti Vyriausybei teisę papildomai nustatyti Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, papildomai pasitikrinusiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis ir (ar) karantinas, sąrašą. Kaip ir iki šiol, Vyriausybei taip pat paliekama teisė tvirtinti Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą.
Pasak sveikatos apsaugos ministro, pagal naujas nuostatas darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis ir (ar) karantinas, galėtų būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka arba apmokami darbdavio.
Pagal siūlomus pakeitimus, kai yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis ir (ar) karantinas dėl užkrečiamosios ligos ir nustatomas šios ligos protrūkis darbovietėje, darbuotojams būtų leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga užkrečiamąja liga. „Šiuo metu per dieną mes turime vidutiniškai apie šešis protrūkius. Dienos protrūkiuose nustatytų sąlytį turėjusių asmenų skaičius būna apie 70, tai per paskutines septynias dienas vidutiniškai per dieną yra atliekama 6–7 tūkst. įvairių testų, vidutiniškai per mėnesį atliekamų tyrimų yra arti 200 tūkst.“, – sakė A. Dulkys.
Darbuotojus, kurie privalėtų pasitikrinti sveikatą, nustatytų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ir apie tai praneštų darbuotojams ir darbdaviui.
Įstatymas taip pat būtų papildytas alternatyva ir darbdaviui leistų darbuotoją, atsisakiusį laiku pasitikrinti ar nepasitikrinusį be labai svarbių priežasčių, ar neserga užkrečiamąja liga, skirti dirbti nuotoliniu būdu iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga.
Šiuo metu darbuotoją, atsisakiusį nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinusį be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), darbdavys privalo nušalinti nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba perkelti jį toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.
Kalbėdamas apie šių pakeitimų naudą sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pirmiausia išskyrė saugesnį atskirų darbų ir veiklos sričių atlaisvinimo ir (ar) organizavimo užtikrinimą. „Sudaroma galimybė laiku nustatyti infekcijos atvejus, organizuoti sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitas užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones, taip pat tokiu būdu būtų sumažinama užkrečiamųjų ligų plitimo bei didelių ligos protrūkių, sąlygojančių darboviečių veiklos tęstinumo sutrikimus, riziką, taip pat būtų užtikrinamas tinkamas protrūkių valdymas, jų plitimo stabdymas, kas labai svarbu, užkardymas, ne tik pirminiu bet ir antrinių atvejų atsiradimo. Užtikrinus tinkamą atvejų atsekamumą ir sąlytį turėjusių asmenų izoliavimą ar kitų užkrečiamųjų ligos priemonių organizavimą, būtų sudaromos palankesnės sąlygos apskritai šios užkrečiamosios ligos suvaldymui“, – pabrėžė ministras.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 71 Seimo narys, prieš – 11, susilaikė – 32. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Sveikatos reikalų komitete, papildomais – Žmogaus teisių ir Biudžeto ir finansų komitetuose. Seimas sutarė šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti kovo 18 d.
