Netekome laisvės kovotojo, žurnalisto Šarūno Valentinavičiaus

Kovo 17 d. po sunkios ligos mirė aktyvus Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos narys, veterinarijos gydytojas, žurnalistas Šarūnas Valentas Valentinavičius (1939- 2021).

Š. Valentinavičius gimė 1939 m.sausio 3 d. Šiauliuose, vėliau persikėlė gyventi į Šiluvą. Tame pat name, vokiečių okupacijos metais, kartu su Valentinavičiaus šeima gyveno ir Lietuvos karininko Jono Žemaičio-Vytauto šeima. Jų vaikai kartu žaidė ir bėgiojo namo kieme. Šarūno tėvas Lietuvos Nepriklausomybės laikais buvo geležinkelio stoties viršininku, o mama užplūdus sovietams buvo partizanų ryšininkė. Ramaus gyvenimo Šarūno šeima neturėjo, slapstėsi nuo tremties. Kai Šarūnui sukako 10 metų, tėvai persikėlė į Kretingą, o vėliau į Kauną.

Kaune 1961 m. Šarūnas baigė Lietuvos Veterinarijos Akademiją, įgijo veterinarijos gydytojo specialybę. Pradžioje dirbo veterinarijos gydytoju Raseinių rajone, vėliau „Zoovettiekime“, o nuo 1970 metų- Žemės ūkio ministerijos Sodininkystės-bitininkystės treste vyriausiu veterinarijos gydytoju. Nuo 1982 metų, turėdamas įgimtą žurnalistinę dovaną, pakeitė savo darbo profilį ir pradėjo žurnalistinį darbą. Šį darbą dirbo iki 2000 metų. Pradžioje dirbo Lietuvos televizijoje, Vilniaus miesto savivaldybėje spaudos atstovu, „Valstiečių laikraštyje“. Be to bendradarbiavo Amerikos lietuvių „trečiosios emigrantų bangos“ savaitraštyje „Infotiltas“, kur rengė komentarus bei politinę-ekonominę įvykių apžvalgą Lietuvoje.

Dirbdamas LRT, prasidėjus Atgimimui, kurį laiką vedė laidą „Atgimimo banga“, o ją panaikinus ją organizavo „Gyvą atgimimo bangą“ ant žuvusių per Sausio 13 kalnelio.

Keletą metų vadovavo Vilniaus Sąjūdžiui. Prasidėjus „perestroikai“ savo laidose stengėsi parodyti betvarkę kolchozuose, tuometinės valdžios piknaudžiavimą, vagystes, grobstymus, nesiskaitymą su kolchoznikais.

Atgimus Lietuvai daugelis prisimena Š. Valentinavičiaus aštrias laidas, kuriose jis atskleisdavo „senosios sovietinės gvardijos“ kovą prieš ūkininkus, prieš privačią nuosavybę, žemės grąžinimo ūkininkams sunkumus. Ypač tai atsispindi jo filmuotame pranešime 1991-05-29 „Kas griovė kaimą ir išvijo jaunimą iš jo“ prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmų ir  tūkstantinio mitingo Kalnų parke, kurį buvo surengę kolūkių ir tarybinių ūkių buvusieji vadovai ir jų aplinka.

„Šarūnas tęsė savo reportažus ir tapęs Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos aktyviu nariu iki pat savo mirties. Jis ruošėsi su mumis kartu paminėti 1941 birželio sukilimo 80 metų sukaktį, kovojo visais frontais, kad Vilniuje Lukiškių aikštėje būtų pastatytas paminklas per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę su Vyčio simboliu, su dideliu džiaugsmu paruošė  reportažą iš Kryžkalnio kur buvo atidengtas memorialas partizanams kritusiems kovose su sovietiniais okupantais ir kolaborantais. Šarūno Valentinavičiaus filmuotos medžiagos archyvuose yra aibė vertingos medžiagos, kuri turės istorinę išliekamąją vertę, todėl jį turi būti ypatingai saugotina ateities kartoms“, – rašoma Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos išplatintame pranešime.

Š. Valentinavičius buvo ne tik kruopštus ir uolus visuose savo darbuose, jis buvo ir geras mylintis tėvas. Jie du su žmona Giedre išaugino du sūnus Arą ir Rytį, sulaukė trijų anūkų ir proanūkio. Antroji Šarūno meilė buvo – LIETUVA. Visą gyvenimą jis vylėsi ir tikėjo, kad Lietuva išsivaduos iš sovietinio paveldo pančių.

Užuojautą Velionio šeimai ir artimiesiems pareiškė Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos bendražygiai.

Velionis bus pašarvotas 2021-03-20d. 16 val. Vilniuje, laidojimo namai „Nutrūkusi styga“.  Palaikai bus išnešti 2021-03- 21 d. 12 val. Laidotuvės Rokantiškių kapinėse.