Laukiant, kol atsivers kultūros įstaigos, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai išgyvena tikrus istorinius įvykius. Šiuo laikotarpiu muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas ir VšĮ PK Fondo vadovas, žinomas pramonininkas bei kultūros rėmėjas dr. Pranas Kiznis pasirašė po beveik dvejų metų derybų sutartį, pagal kurią muziejui neatlygintinai perduota saugoti ir eksponuoti ypač vertinga 23 paveikslų galerija, kurią sudaro garsių XIV–XVII a. Italijos dailininkų tapybos darbų rinkinys. Ją lankytojai galės išvysti antros „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijos III manieristinėje antikameroje, vos tik muziejus vėl atvers duris. Beje, šioje menėje vyksta daug muzikinių ir kitų kamerinių kultūros renginių, tad lankytojai galės gėrėtis italų dailės vertybėmis ne tik lankydami muziejų, bet ir renginių metu.
Ši paveikslų galerija sudaryta iš neseniai vienoje tarptautinėje parodoje eksponuotų kūrinių, kuriuos nutapė venecijiečiai, lombardiečiai, romiečiai, florentiečiai, sieniečiai, kalabriečiai, flamandai, taip pat graikų ir lenkų kilmės dailininkai. Valdovų rūmų muziejaus ir supratingo rėmėjo dr. Prano Kiznio sutarimu šis įspūdingas rinkinys nuo dabar bus eksponuojamas tik jai skirtoje salėje, kuri ir istoriniais laikais buvo itin svarbi ir didžiausia rūmų erdvė, nes buvo greta barokinės Sosto menės, o joje vyko svarbiausios Lietuvos didžiųjų kunigaikščių iškilmės, šventės. Dalį paveikslų pramonininkas dovanoja Valdovų rūmų muziejui, tokiu būdu norėdamas praturtinti Lietuvos nacionalinius kultūros bei meno rinkinius, kiti perduodami saugoti ir nuolat eksponuoti dvidešimčiai ir daugiau metų.
„Valdovų rūmų muziejaus ir visos Lietuvos muziejininkystės istorijoje tai itin retas poelgis ir labai sektinas pavyzdys, gal lygintinas su Mykolo Žilinsko sumanymu, kai vieno asmens pastangomis ir dosnumu muziejus turi galimybę papuošti savo erdves ne vienu ar keliais, o ištisa vertingų paveikslų galerija. Džiugu ir tai, kad į Lietuvą grįžta kūriniai, eksponuoti pandemijos įkaite tapusioje tarptautinėje parodoje – tai juk ir ženklas, kad šiuo sąstingio laikotarpiu kultūra ir menas nėra palikti likimo valiai, ir viltis mums visiems, kad greitai grįš įprastas gyvenimas. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad garbaus pramonininko ir rėmėjo, tačiau išties kuklaus žmogaus dr. Prano Kiznio dėka į Lietuvą sugrįžta išskirtinės senojo europinio meno vertybės, kurios buvo ilgus šimtmečius naikinamos ir grobstomos įvairių perėjūnų, niokojusių Lietuvos žemę.
Taip susigrąžiname prarastus Lietuvos europietiškumo, Lietuvos priklausymo lotyniškosios ir krikščioniškosios Europos civilizacijos erdvei ženklus, esmingai praturtiname muziejaus ekspoziciją ir nacionalinius rinkinius. Labai dėkui gerbiamam rėmėjui dr. Pranui Kizniui už tokio kultūrinio žingsnio svarbos suvokimą, už patriotiškumą ir pilietiškumą, paliudytą konkrečiu tauriu tikros paramos žingsniu. Ačiū ir dr. Prano Kiznio šeimos nariams, pritariusiems tokiam sumanymui, bei jo bičiuliams rinkėjams Edmundui Armoškai ir Vilniui Kavaliauskui, palengvinusiems jo apsisprendimą“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas.
„Tokia kultūrinė kibirkštis, įkvėpimas manyje ruseno nuo prigimties. O kam gi tu gyveni? Nors augau negailestingoje aplinkoje ir rūsčiomis sąlygomis, visą laiką galvojau, ką galima padaryti, kas liktų ilgam laikui, tarnautų žmonėms ir man artimų išėjusiųjų atminimui. Tokie dalykai man teikia dvasinį pasitenkinimą ir jėgą“, – teigia dr. Pranas Kiznis, pabrėždamas, kad jam buvo svarbus ir šeimos pritarimas, ir tai, kad galerijos itin vertingi ir įspūdingi biblinės tematikos kūriniai, Kristaus, Švč. Mergelės Marijos ir šventųjų atvaizdai, portretai, architektūros vertybes vaizduojantys darbai nenuguls į Valdovų rūmų muziejaus fondus, o bus nuolat rodomi visiems muziejaus lankytojams – Lietuvos gyventojams, mokiniams, jaunuomenei, užsienio turistams.
Valdovų rūmų muziejuje įkurdintoje dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje bus eksponuojami XIV–XVII a. kūriniai, pristatantys įvairias italų tapybos mokyklas. Visas rinkinio įsigijimo, tyrinėjimų ir rengimo klausimų derinimas užtruko bene dvejus metus. Kūriniai galutinai atrinkti tariantis su Lietuvos ir užsienio dailės istorikais, restauratoriais ir kitais žinovais, atlikus išsamius infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių bei kitus fizikinius tyrimus. Pasibaigus VšĮ PK Fondo ir italų rinkėjo deryboms, karantino metu įsigytas rinkinys atvežtas į Lietuvą, išeksponuotas ir jau džiugina Valdovų rūmų muziejaus darbuotojus įstabiais italų tapybos kūriniais. Vėliau žadama šią galeriją pristatyti visuomenei išsamiau surengiant jos atidarymo iškilmes, taip pat išleidžiant specialų leidinį.
Valdovų rūmų muziejaus tarptautinių ryšių vadovė Daiva Mitrulevičiūtė, sumaniusi ir prižiūrėjusi tarptautinę parodą, iš kurios atkeliavo kūriniai, neabejoja, kad antroje „Atkurti istoriniai interjerai“ ekspozicijoje įkurdinta nauja paveikslų galerija įvaizdins Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos erdves (beje, kaip mini rašytiniai šaltiniai, XVI–XVII a. Vilniaus rūmų vienoje ar keliose salėse tikrai buvo Jogailaičių ir Vazų dinastijų valdovų kaupta paveikslų galerija). Kartu ji taps įspūdinga estetine vertybe Gotikos, Renesanso ir Baroko meno mylėtojams ir puikia mokymo erdve europiniam menui ir Lietuvos istoriniams rinkiniams pažinti.
„Italų dailės istorikų teigimu, seniausias dr. Prano Kiznio dovanojamas kūrinys buvo nutapytas XIV a. septintajame dešimtmetyje, t. y. jis mena mūsų valdovų Kęstučio ir Vytauto gyvenimo metus. Svarbius Lietuvos istorijos laikotarpius primena Jakopino del Kontės (Jacopino del Conte, 1515–1598) sukurtas popiežiaus Leono X portretas, kūrybingai atkartojantis Rafaelio (Raffaello Sanzio, 1483–1520) kūrinį. Būtent šis popiežius, asmeniškai bendravęs su Vilniaus vyskupu Albertu Radvila, pradėjo karalaičio Kazimiero Jogailaičio paskelbimo šventuoju procesą. Kiti į Lietuvą sugrįžtantys paveikslai sukurti XV–XVII amžiuje. Verta paminėti Venecijos tapybos mokyklos pradininko genealiojo Džovanio Belinio (Giovanni Bellini) mokinio Nikolo Rondinelio (Nicoló Rondinelli, dok. nuo 1495 iki 1502) itin subtilų darbą, garsaus Florencijos XVI a. antros pusės tapytojo Sančio di Tito (Santi di Tito, 1536–1603), puikių kitų šio miesto XVII a. meistrų Domeniko Puljanio (Domenico Pugliani, 1589–1658) ir Jakopo Vinjalio (Jacopo Vignali, 1592–1664) drobes, pirmojo Karavadžo (Caravaggio) mokytojo Romoje – Džuzepės Čezario (Giuseppe Cezari, 1568–1640), praminto Arpino Kavalieriumi (Cavalier d’Arpino), kūrinį. Galerijoje yra tokių garsių italų dailininkų, kaip Federiko Dzukario (Federico Zuccari), Pjetro da Kortonos (Pietro da Cortona) ir jo mokinių (šių dirbtuvių kūrinių yra buvę Vazų rinkiniuose), Lorenco Lipio (Lorenzo Lippi), Frančesko Kairo (Francesco Cairo, 1607–1665) ar Matijos Prečio (Mattia Preti) bei kitų, darbų.
Net šeši į Vilnių atkeliavę paveikslai nutapyti XVI a., kiti penkiolika – XVII amžiuje. Būtent tuo metu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje buvo europinio lygio kultūros ir meno centras, o valdovai Žygimantas Vaza ir Vladislovas Vaza per tarpininkus meno kūrinius įsigydavo Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Neapolyje, kituose Italijos miestuose. Dr. P. Kiznio galerija Valdovų rūmuose eksponuojama taip, kaip tokios galerijos buvo kuriamos prieš kelis šimtus metų – kūriniai beveik ištisai dengia visas sienas, jie sugrupuoti keliais aukštais. Tokių istorinių galerijų dar galima pamatyti senųjų aristokratų rūmuose Romoje ar Florencijoje, pvz., Dorijos Pamfili (Doria-Pamphilij), Kolonų (Colonna), Spados (Spada), Korsinių (Corsini), Pičių (Pitti) ir kt. Nuo šiol tokia istorine įspūdingų paveikslų galerija bus galima gėrėtis ir Vilniuje, atkurtuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“, – sako D. Mitrulevičiūtė.
Tai ne pirma VšĮ PK Fondo vadovo, pramonininko bei kultūros rėmėjo dr. Prano Kiznio dovana Valdovų rūmų muziejui. Supratingas rėmėjas yra parėmęs muziejų rengiant antrosios dalies atidarymą 2018 m. ir įgyvendinant ekspozicijų projektus, taip pat pernai, minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto 500-ąsias gimimo metines, dovanojęs šio valdovo bronzinį biustą su pjedestalu. Dr. Pranas Kiznis, kaip rėmėjas, rėmė ir kitus svarbius Lietuvos kultūros projektus, visada dėmesį atkreipdamas ir į regionų sumanymus.
Antanas Šimkūnas: Mokslininkas, verslininkas, mecenatas
– aidas.lt/lt/asmenybes/article/25351-04-12-mokslininkas-verslininkas-mecenatas
Užuot džiaugęsi štai tokiomis naujienomis, mokęsi iš tokių Asmenybių kilnumo, dosnumo, asmeninio darbo Lietuvos labui, esame priversti springti neaišku kam dirbančių „politikų” kasdien verdama nuodų koše.