Daugelis Lietuvos regionų gali puikuotis gausybe ežerų ar ežerėlių, upių ir upelių, ypač vertiname vienintelę Baltijos jūrą, kurios trapiai ekosistemai reikalingas mūsų dėmesys ir apsauga. Tačiau bundantis pavasaris kelia nerimą ir pavojų mūsų krašto grožiui, nes kartu su tirpstančiu sniegu, pavasario lietumi į vandens telkinius iš juos supančių laukų patenka gausybė nitratų ir kitokių teršalų iš žemės ūkio šaltinių. Tai kelia didelį susirūpinimą ypač „Rizikos“ vandens telkinio baseino teritorijose. Tad ūkininkus, kurių deklaruojami žemės ūkio naudmenų plotai patenka į Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus „Rizikos“ vandens telkinio baseino teritorijas, kviečiami prisidėti prie vandens kokybės juose gerinimo. Ekstensyvus ūkininkavimas skatinamas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ paramos lėšomis.
Visa Lietuvos teritorija yra priskirta jautriai nitratams zonai, todėl Lietuvos ūkininkai, įgyvendindami aplinkosaugos priemones „rizikos“ vandens telkinių teritorijose, gali reikšmingai prisidėti prie šios problemos sprendimo – maisto medžiagų išsiplovimo sumažinimo iš intensyviai ūkininkaujamų agrarinių teritorijų.
Daugiametės žolės saugo vandens telkinius nuo taršos
Kiekvienas pavasaris ūkininkams yra pats intensyviausias darbymetis, tai ne tik rūpestingo planavimo, bet jau ir suplanuotų darbų vykdymo metas. Įprastai žemdirbiai taiko sėjomainą keisdami auginamas kultūras, tuo tarpu ūkininkai, nusprendę prisidėti prie vandens taršos mažinimo, ariamosios žemės plotų negalėtų naudoti, nes juos turėtų užsėti daugiametėmis žolėmis. Tai būtų neįkainojamas bei didžiausią aplinkosauginį efektą teikiantis ūkininkų pasiryžimas prisidėti prie visų Lietuvos baseinų aplinkos būklės gerinimo, vandens telkinių eutrofikacijos (ekosistemų kitimo dėl cheminių medžiagų padaugėjimo) mažinimo. Ariamą žemę užsėjus daugiametėmis žolėmis, sulaikomos maistinės medžiagos, jų išsiplovimas į vandens telkinius, o taip pat saugomas dirvožemis nuo erozijos.
KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ siekiama paskatinti žemdirbius ariamąją žemę, priskirtą „Rizikos“ vandens telkinio baseino teritorijoms, apsėti daugiametėmis žolėmis ir ekstensyviai tuos plotus prižiūrėti.
Pagal veiklą deklaruotas plotas sudaro per 6 tūkst. hektarų
Šiuo metu į „Rizikos“ vandens telkinio baseino teritorijas patenkantis plotas Lietuvoje sudaro 2 362 414 ha. 2020 metų deklaravimo duomenimis, veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ vykdo 393 ūkininkai, paraiškose bendras deklaruotas plotas sudaro 6 217 ha. Iš viso pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ pateiktos 6 825 paraiškos, deklaruota per 109 093 ha ploto.
Verta paminėti, kad 2020 m. aktyviausiai minėtoje agrarinės aplinkosaugos veikloje dalyvavo ūkininkai Panevėžio apskrityje (pateiktos 164 paraiškos), Telšių ir Kauno apskrityse (pateikta po 54 paraiškas), Tauragės apskrityje (37 paraiškos). Toliau rikiuojasi: Vilniaus apskritis (22 paraiškos), Utenos apskritis (20 paraiškų), Alytaus apskritis (17 paraiškų), Marijampolės apskritis (12 paraiškų), Šiaulių apskritis (9 paraiškos), Klaipėdos apskritis (4 paraiškos).
Kompensacinės išmokos dydis ir įsipareigojimai
Ūkininkams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, mokama parama siekia 232 Eur už ha.
Kompensacinė išmoka mokama už šiuos įsipareigojimus:
- pirmaisiais veiklos įgyvendinimo metais iki liepos 1 d. ariamojoje žemėje įsėti daugiametes žoles (tuo atveju, jeigu ankstesniais metais laukas buvo deklaruojamas Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje nurodytais GPŽ ir GPA kodais arba daugiametės žolės buvo įsėtos į prieš tai auginamus javus, pirmaisiais metais daugiamečių žolių įsėti nereikia bei šienavimas taikomas jau pirmaisiais dalyvavimo veikloje metais);
- įveistoje daugiametėje ganykloje (pievoje) nenaudoti augalų apsaugos produktų ir mineralinių trąšų. Organines trąšas galima skleisti antraisiais ir vėlesniais metais ne vėliau kaip iki spalio 10 d.;
- antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir išvežti iki rugpjūčio 1 d. Antrąjį žolės pjovimą pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.;
- antrosios pjūties žolę išvežti iki rugsėjo 30 d. Visais atvejais nušienautą žolę išvežti;
- jei ganykloje arba pieva paverstame lauke bus ganomi gyvuliai, ganyti ganiavos laikotarpiu ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG/ha deklaruotame pagal veiklą plote. Ganymo laikotarpis nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.;
- nenuganytos žolės likučius nušienauti ir išvežti iki spalio 30 d.
Taigi ūkininkus, kurių deklaruojami žemės ūkio naudmenų plotai patenka į Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus „Rizikos“ vandens telkinio baseino teritorijas (šie plotai skelbiami Paraiškų priėmimo informacinės sistemos elektroniniame žemėlapyje), yra raginami prisidėti prie vandens telkinių taršos mažinimo.
Daugiamete ganykla arba pieva verčiamas ariamosios žemės plotas turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5 ha.
