Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinanti bendrovė „LTG Infra“ nusprendė skelbti naują konkursą geležinkelio tilto per Nerį statyboms.
Atsižvelgus į gruodžio pabaigoje paskelbto konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus ir pastabas, šiuo metu atnaujinamos konkurso sąlygos, tikslinami pirkimo reikalavimai. Atnaujintais dokumentais su visais potencialiais tiekėjais planuojama pasidalinti rinkos konsultacijos būdu, ir tik po to, išanalizavus gautus atsiliepimus, bus skelbiamas naujas pirkimas. Patį pirkimą planuojama pradėti kovo mėn. pabaigoje – balandžio pradžioje.
„Naujas geležinkelio tiltas per Nerį prie Jonavos – tai vienas iš didžiausių iššūkių ir techniškai sudėtingiausias inžinerinis statinys „Rail Baltica“ geležinkelio statyboje. Tai bus ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse geležinkelio tiltas, jis neturės nei vienos atramos vandenyje, tad statybos rangovui reikės taikyti moderniausias technologijas. Todėl siekiant užtikrinti, kad tokio sudėtingo objekto pirkimo sąlygos visiems tiekėjams būtų visiškai aiškios, buvo nuspręsta koreguoti konkurso pirkimo dokumentų – techninio projekto, darbų kiekių žiniaraščio, sutarties sąlygų, techninės specifikacijos – nuostatas“, – sako „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.
K. Sankovskio teigimu, šis konkursas, kaip ir kiti jau įgyvendinami projekto „Rail Baltica“ darbai bei būsimi konkursai, COVID-19 akivaizdoje gali tapti svarbia „pagalve“ Lietuvos ekonomikai. Konkursą laimėjęs rangovas pagal sutartį turės ne tik pastatyti tiltą, bet ir sutvarkyti aplinką, įrengti triukšmą slopinančias sienutes, rekonstruoti šalia einančius vandentiekio bei kitus inžinerinius tinklus, rekonstruoti melioracijos statinius.
Iš viso naujojo tilto ilgis sieks 1510 metrų. Iki šiol ilgiausias tiltas Lietuvoje buvo per Dubysą nutiestas Lyduvėnų geležinkelio tiltas, kurio ilgis yra 599 m., o ilgiausias automobiliams skirtas tiltas – per Nemuną prie Jurbarko įrengtas tiltas, kurio ilgis siekia 494 m. Ilgiausias naujo tilto tarpas tarp atramų, toje vietoje kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.
Naujasis tiltas bus Lietuvoje visiškai naujo 1435 mm pločio vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos sienos dalis.
“Rail Baltica” 250 km/val greičio vėžė visų pirma yra skirta keleivių, o ne krovinių pervežimui. Taigi ji tiestina taip, kad trumpiausias kelias būtų keleiviams važiuoti, o ne krovinius vežti.
Geležinkelis iš Vilniaus į Rygą per Kauną tiktų kroviniams vežti, o ne žmonėms važinėti. Šimteriopai daugiau naudos Lietuvai duotų, jeigu greitoji vėžė iš Vilniaus į Rygą eitų tiesiai, t.y. per Panevėžį, o ne per Kauną. Tokių, kad iš Vilniaus į Rygą važiuotų per Kauną, mažai rasis. Tokiu atveju, jeigu tik ES skirs finansavimą, Lietuvai yra svarbu turėti kuo didesnę naudą iš tilto, o ne tik, kad tas lėšas įsisavinti statant tiltą, bet kur. Tad tiltas per Nerį statytinas ne prie Jonavos, o prie Vilniaus.
Nejaugi yra, kaip tąsyk Estijos ministras prasitarė: “Lietuvos valdžioje yra kvailių”…
Potsdamas 45 – negi dar vis kliūtis – Gorbačiovas Stalinas Leninas, keliui
Berlynas /Lenkija/ Ryga.
Kol taip, – “ant bėgių mėtosi” kokie tai 76ti metai pasimetę (mėtosi pasimetę, smagiau nei graudus skambalas) JAV su Jungt.Karalyste vadovai, tol tikrai galima, net ramiai tiesiąja Kazlų Rūda – Kėdainiai – Ryga, lankiuku link Vilkijos prasilekt… Galima netgi (kaip siūloma) ir aplink Vievį, ties Vilniumi praskristi; bet tai jau kita tema:
laukiant arba admino pagal Potsdamo-45 protokolą, M.Gorbačiovo MIRTIES, arba be protokolo, tokio NUMIRĖLIO laidotuvių (nuo Raud. Aikštės, Lenino)
tada gal per Nemuną nuo Geldapės tiesesni bėgiai būtų,
– su 300 km/h atšaka IKI VILNIAUS (kur tai nuo Įsruties)
…bet, ir 77ti, ir 78ti su 79ais tuo prabėgus pro tuos
🙂 kur “mėtosi pasimetę” /panašūs į Raud.Aikštėj pamestą
Tiltas per Nerį…
Ar bet kur kitur. Ar ne tiltas, o kas kita.
O buvo metas, kai namus statė mūsų tėvų karta, ir, kai pradėtas celinos užkariavimas, Baikalo magistralės ir kitos statybos, būtent LT statybininkai buvo geriausiai vertinami, ten kviečiami…
Lietuvos statybininkai savo meistriškumą praradę? Ar NT vystytojai priėmimo komisijas banknotų vystyklais taip suvystė, kad priėmimo komisijos tikrovėje kažin, ar dar egzistuoja? Gal ji pastatus priima, patvirtina, kaipo kokybiškus, pagal paskirtį visus reikalavimus atitinkančius, kabinete sėdėdama? Kai tik patikrinama, ar priešais gulintys banknotai nepadirbti?
Gabijos 30 pastato, komisijos priimto 2004, sienos laiptinėje skilimas… Vilniaus mero pavaduotojas sako, kad jau statybinių garantijų laikas baigėsi… Taigi, namai, už kuriuos tokios sumos suplojamos, geriausiu atveju 20-čiai m. gyventi tiks. Ir eikite sau, nakvynės ieškodami? O skola statybininkui – visam gyvenimui? Vienkartinės nakvynės/vartojimo prekė?
—————————–
Ši naktis buvo pirmoji ne tik išmiegota, bet ir be menkiausio juntamo Astros poveikio. Nuo ketvirtadienio. Pirmų dviejų (nors ir galėjo baisiau būti) nė Putinui nelinkiu. Ir dienų irgi nelinkiu. Bet nebuvo taip baisu, kaip laikraštiena gąsdino.