Dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje savo valia atsisako pagyventi dar penkerius metus, dešimt ar ilgiau. Šalies kardiologai pastebi, kad tūkstančiai vyrų ir moterų galėtų džiaugtis geresne gyvenimo kokybe, jeigu laiku kreiptųsi į šeimos gydytojus. Vasario 22-ąją visame pasaulyje minima Širdies vožtuvų ligų žinomumo diena primena, kad kiekvienas 75 metų ir vyresnis asmuo turėtų pasitikrinti dėl aortos stenozės.
Aortos stenozė yra viena iš širdies vožtuvų ligų, kurios negydomos baigiasi mirtimi. Tačiau net ir kentėdami skausmą krūtinės srityje, kamuojami dusulio ir galvos svaigimo kai kurie vyresni žmonės ilgą laiką vengia apsilankyti pas medikus. „Atidėliodami vizitą pas šeimos gydytoją žmonės atsisako galimybės gyventi geriau ir ilgiau“, – pastebi gydytojas kardiologas, prof. dr. Ramūnas Unikas, per ilgą darbo praktiką Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje išgelbėjęs daugybę pacientų.
Anot profesoriaus R. Uniko, būtent bendrosios praktikos gydytojams ir kardiologams tenka labai svarbus uždavinys – pasakoti ir priminti galimiems ligoniams ir jų artimiesiems apie širdies vožtuvų ligos simptomus ir galimus padarinius. Mat, jeigu sunki aortos stenozė negydoma, vos pusė ligonių išgyvena ilgiau negu dvejus metus.
Širdies vožtuvų ligą įprastai išduoda krūtinės taške ties aortos vožtuvu girdimas ryškus sistolinis ūžesys. Paklausęs paciento širdies stetoskopu ir pastebėjęs ligos požymius, šeimos gydytojas turėtų siųsti ligonį tolesniems tyrimams pas kardiologus.
„Veiksmingas gydymas gali būti taikomas tiek 70 metų, tiek 80 metų, tiek vyresniems pacientams“, – teigia prof. dr. R. Unikas. Tinkamiausią gydymą parenka širdies specialistų komanda, įvertinusi klinikines ir anatomines individualių pacientų charakteristikas. Paprastai parenkamas vienas iš dviejų metodų: atvira chirurginė aortos vožtuvo operacija arba transkateterinė aortos vožtuvo implantacija (TAVI).
Būtent TAVI gydymo būdą širdies specialistai vadina didele pažanga, nes ši minimaliai invazinė procedūra gali būti taikoma itin aukštos rizikos ligoniams, be to, užtikrina greitesnį ligonių sveikimą ir sugrįžimą į įprastą gyvenimą.
Pirmoji TAVI procedūra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose buvo atlikta lygiai prieš 10 metų. Pasak prof. dr. R. Uniko, per šį laiką indikacijos išsiplėtė – dabar TAVI procedūra gali būti atliekama ir tais atvejais, kai chirurginės operacijos rizika ligoniui yra vidutinė ar maža.
Europos kardiologų draugijos duomenimis, Lietuvoje TAVI procedūra kasmet galėtų būti atliekama per 1000 pacientų. Tuo tarpu pernai mūsų šalyje atliktų procedūrų skaičius buvo 5 kartus mažesnis.
Tyrimai skirtingose šalyse rodo, kad iš viso širdies vožtuvų ligos šiuo metu kamuoja maždaug 2,5 proc. planetos gyventojų, dauguma jų yra 75 metų ir vyresni.
