Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Prasideda Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metų minėjimo renginiai

www.alkas.lt
2021-02-07 09:00:11
0
Prasideda Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metų minėjimo renginiai

Kurban Bairam šventė Raižių mečetėje 2020 metais | manokrastas.lt nuotr.

Siekiant pažymėti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros 700 metų jubiliejų, paminėti bendrą lietuvių ir totorių kovą su Kryžiuočių ordinu, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis valstybės praeitimi, jos istorija ir kultūra, Seimas yra paskelbęs 2021 metus Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Metų minėjimo planas buvo patvirtintas Vyriausybės nutarimu.

Kartu su Lietuvos totorių bendruomene Tautinių mažumų departamentas parengė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo logotipą, kuris bus naudojamas žymint informaciją apie minėjimo renginius ir veiklas.

Totorių metų minėjimo plano renginiai ir logotipas šį penktadienį bus pristatyti LRT laidoje „Labas rytas“.

Įgyvendinant minėjimo plano priemones numatoma organizuoti minėjimus, konferencijas, įvairius kultūrinius, edukacinius, pažintinius, leidybos ir viešinimo renginius, vykdyti projektus, kuriais siekiama šalies ir užsienio visuomenei pristatyti Lietuvos totorių istoriją ir kultūrą. Kultūriniai renginiai vyks Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, savivaldybėse, muziejuose, bibliotekose, archyvuose.

Renginius organizuos: Vyriausybės kanceliarija, Krašto apsaugos, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas, Tautinių mažumų departamentas, Vilniaus rajono savivaldybė, Kauno miesto savivaldybė, Visagino savivaldybė, Alytaus rajono savivaldybė, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Vladislavo Sirokomlės muziejus, Trakų istorijos muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka, Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, Vilniaus apskrities totorių bendruomenė, Kauno apskrities totorių bendruomenė, Alytaus apskrities totorių bendruomenė, Visagino totorių bendrija, Keturiasdešimt totorių kaimo totorių bendruomenė, Vilniaus universitetas , Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Viešoji įstaiga ,,Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Rudaminos daugiafunkcinis kultūros centras ir VšĮ ,,Motobaltija“.

2021 metais numatoma surengti iškilmingą Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimą Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, Vilniaus universitete – tarptautinę mokslinę konferenciją.

Ketinama organizuoti paskaitų, ekskursijų, kultūrinių renginių ciklus, tarptautinį totorių kultūros festivalį, parengti parodą „Lietuvos totoriai archyvų dokumentuose“, virtualų gidą „Totorių kelias“.

Bus išleistas leidinys anglų kalba apie iškiliausius Lietuvos totorius, prof. Tamaros Bairašauskaitės knyga „Lietuvos totorių istorija“ ir kiti leidiniai. Taip pat bus vykdoma informacijos sklaida apie Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo renginius LRT programose ir portale www.lrt.lt.

Totorių atminimo įamžinimo veiklos apima sunaikintų Lietuvos totorių senųjų kapinių pažymėjimą, Kauno miesto gynybinės sienos Totorių vartų įamžinimą, virtualaus Lietuvos totorių istorijos muziejaus papildymą medžiaga apie Lietuvos totorių istoriją, kultūrą ir kultūros paveldą.

Lietuvoje totoriai gyvena jau daugiau nei 600 metų. Masiškiausiai į mūsų šalį jie kėlėsi Vytauto Didžiojo laikais. Atvykėliai buvo apgyvendinami Pietryčių Lietuvoje, tuomet atsirado Keturiasdešimties totorių, Kolnolarų, Kozaklarų kaimai. Imigraciją į LDK turėjo paskatinti puikios totoriams suteiktos sąlygos – šalyje įsikuriantiems totoriams buvo užtikrinta pilna religijos ir papročių laisvė. Totoriai LDK valdovui buvo reikalingi kaip kariai – jiems buvo pavesta saugoti pilis ir pasienius, totorių raitelių būrys dalyvavo ir Žalgirio mūšyje. Už karinę tarnybą Vytautas jiems atsidėkojo turtais ir įvairiais titulais, o totoriai gerbė kunigaikštį, vadino jį Watad – atrama, palaikančia islamą.

Palankūs jiems buvo ir kiti LDK valdovai. Iš jų paminėti verta Žygimantą Augustą, teikusį jiems privilegijų ir saugojusį nuo priespaudos. Totoriai, atstovaujami savo diduomenės, Lietuvoje buvo tiesiogiai pavaldūs šalies valdovui, jie turėjo autonomiją ir religinę-teisinę savivaldą. Be to, didžiojo kunigaikščio totoriai naudojosi tomis pačiomis teisėmis kaip ir Lietuvos bajorai. Net ir XVII a. plintant religiniam fanatizmui, kuomet būta išpuolių prieš totorių mečetes, juos palaikė Radvilos ir kiti didikai.

Gyvendami Lietuvoje totoriai kūrė šeimas su vietiniais šalies gyventojais, jie beveik nepalaikė ryšių su svetur gyvenančiais savo tautiečiais. Laikui bėgant totoriai pradėjo perimti kitų LDK tautų papročius, jau XVII a. nebevartojo savo kalbos, jų apranga pastebimai supanašėjo su lietuvių. Totorių išpažįstama religija – islamas tapo pagrindiniu šią bendruomenę siejančiu elementu.

Lietuvos totorių istorija neatsiejama nuo kovų už šalies nepriklausomybę. Jie dalyvavo 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose bei Sąjūdžio laikotarpio judėjimuose. Už priešinimąsi okupaciniam režimui Lietuvos totoriai patyrė represijų – jiems buvo uždrausta vartoti lenkų kalbą mečetėse, taip pat ir skaityti religines knygas šia kalba, ją pakeičiant rusų kalba.

Tarpukariu Lietuvos Respublikoje gyveno daugiau nei tūkstantis totorių. Jie turėjo tris musulmonų parapijas Kaune, Raižiuose ir Vinkšniukuose. Gavę valstybės paramą, totoriai laikinojoje sostinėje 1930 m. pastatė pirmąją Lietuvoje mūrinę mečetę. Iš to galima spręsti apie pakankamai gerą totorių bendruomenės padėtį tuometinėje Lietuvoje, kurią sugriovė prasidėjęs Antrasis Pasaulinis karas ir jį sekusios šalies okupacijos. Sovietų Sąjungai užėmus Lietuvą, valstybėje gyvenę totoriai prarado savo spaudą, mokyklas, buvo uždarytos beveik visos mečetės. Tikintieji turėjo išsiversti be mufčio – dvasinio vadovo, religines praktikas jie galėjo atlikti vien privačiojoje sferoje. Totorių visuomeninė bendruomenių veikla atsikūrė tik sovietmečio pabaigoje, 1988 m. buvo įsteigta Lietuvos totorių kultūros draugija. Po dešimtmečio, 1998 m. buvo atkurtas ir Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras muftiatas.

tmde.lrv.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. 2021-uosius ketinama skelbti Archyvų ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais
  2. Minime Baltijos kelio 30-metį
  3. Katedros aikštėje bus paminėta pergalė prie Mėlynųjų vandenų
  4. Per Lietuvą nuvilnys Baltijos kelio „Vienybės banga“
  5. Bus paminėta didžiausia XIII a. baltų pergalė prieš kryžiuočius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

5 d. uždarymas | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos mokinių pergalės Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių

2025 07 07
Kultūra

Lietuviški filmai Karlovi Varų kino šventėje

2025 07 07
Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos mokinių pergalės Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių
  • Akademiko V. Stanio skaitymai apie augalus ir tvarumą
  • Lietuviški filmai Karlovi Varų kino šventėje
  • Juodkalniją reikia ne tik pamatyti, bet ir pajausti

Kiti Straipsniai

Vilniaus generolo L. Želigovskio berniukų ir V. Sirokomlės mergaičių mokyklų (dabar – Vilniaus Antakalnio gimnazija) pastatas, kurį 1929–1932 m. suprojektavo Stefanas Narembskis. 1932 m. | J. Bulhako nuotr.

K. Remeika. (Ne)žinomi tarpukario Vilniaus kūrėjai

2025 04 29
Ažagų - Eimuliškio kautynių 80 - mečio minėjimas

R. Kaminskas. Ažagų-Eimuliškio kautynės buvo vienos iš didžiausių Lietuvos partizanų kautynių prieš sovietų okupantus

2025 04 10
Signataro A. Patacko diskusijų klubo iškaba Kauno įgulos karininkų ramovėje

Prisimintas signataras Algirdas Patackas: praėjo 10 metų nuo jo netekties

2025 04 07
Llietuvos vėliava žmonės piliečiai

Lietuva mini 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines

2025 03 10
Kaniūkuose atminimo kryžiaus | salcininkai.lt nuotr.

Kaniūkų žudynės: Vasario 2 d. bus pagerbtas žuvusiųjų atminimas

2025 01 29
Nacionalinėje bibliotekoje pristatomos istorinės knygos iš vienos turtingiausių išlikusių XIX a. dvaro bibliotekų | lnb.lt nuotr.

Nacionalinėje bibliotekoje pristatomos istorinės knygos iš vienos turtingiausių išlikusių XIX a. dvaro bibliotekų

2025 01 22
Šeima | pixabay.com, s05prodpresidente nuotr.

Nevyriausybinės organizacijos ragina Seimo narius patvirtinti Nacionalinės šeimos tarybos naują sudėtį

2025 01 14
Sausio 13-osios minėjimas Seime

Seime iškilmingai paminėta Laisvės gynėjų diena

2025 01 13
Sausio 13-ąją nužudytųjų artimieji padavė į teismą Michailą Gorbačiovą

Seime – iškilmingas Lietuvos laisvės gynimo metinių minėjimas

2025 01 13
Sausio 13-oji | S. Žiūros nuotr.

Sostinėje – Laisvės gynėjų dienos renginiai

2025 01 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Aistis apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Raginama stabdyti šimtamečių medžių kirtimus greta Vilniaus | lrs.lt nuotr.

G. Martišius. Neatsakytas Hamleto klausimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai