Vasario 5-ąją, šv. Agotos dieną, pašventinto gabalėlio duonos ypatinga galia ir apsauga nuo gaisro, ligų ir kitokių nelaimių daugelis žmonių tiki iki šiol. Šiandien duona išlieka vienu pagrindinių maisto produktų kasdieniame dažno vartotojo prekių krepšelyje, kurį renkantis iš gausaus parduotuvių lentynose siūlomo asortimento, maisto saugos žinovai pataria atkreipti dėmesį į keletą kriterijų ir primena, ką būtina žinoti, kad duona ilgiau išliktų šviežia.
Be tradicinės ar, pavyzdžiui, ekologiškos duonos, kuri kepama iš ekologiškų žaliavų, šiuo metu prekybos tinkluose galima rasti pačių įvairiausių gaminių, iškeptų pagal įvairių pasaulio šalių receptūras. Todėl, pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, renkantis duoną, svarbu atkreipti dėmesį į miltų rūšį, nes jie pagrindinis šio gaminio komponentas, nuo kurio priklauso ir duonos skonis, ir kitos savybės. Geriausia rinktis tokią, kurios sudedamųjų dalių sąrašas trumpiausias, su mažiau cukraus, druskos, bet daugiau skaidulinių medžiagų.
Rekomenduojama rinktis ir valgyti daugiau tokios duonos, kuri pagaminta miltų, dar vadinamų „viso grūdo“, „pilno grūdo“, „visų grūdo dalių“ ar su sveikais grūdais. Tiek ruginė, tiek ir kvietinė duona gali būti pagaminta iš tokių miltų, kurie gaunami pašalinus tik nedidelį kiekį arba visai nepašalinus grūdo luobelių (sėlenų). Iš rupių miltų pagamintoje duonoje yra tris kartus daugiau skaidulinių medžiagų. Kvietinė, šviesi duona yra šiek tiek puresnė, švelnesnio skonio, tačiau savo sudėtyje ji turi mažiau skaidulinių medžiagų, nei juoda, sakoma VMVT pranešime.
Renkantis skrudinimui skirtą duoną, vertėtų nepamiršti, kad kepant ją aukštoje temperatūroje gali susidaryti kenksmingos medžiagos – akrilamido. Daugiausiai jo gali būti stipriai apkepusioje, maždaug pusės centimetro storio duonos plutoje, todėl prieš valgant tą dalį rekomenduojama nupjauti.
Ne visų rūšių duoną būtina laikyti duoninėje, bet norintiems ilgiau išsaugoti duonos šviežumą, drėgnumą, išlaikyti vertingąsias duonos savybes, būtina atsižvelgti į laikymo sąlygas. Pavyzdžiui, duoną su kieta, traškia plutele geriau laikyti popieriniame maišelyje, nes tai – natūralus produktas, kuris turi „kvėpuoti“. Duona su minkšta pluta turi daugiau drėgmės, todėl gali būti laikoma sandarioje dėžutėje ar duoninėje.
Duoną mėgstantiems laikyti šaldytuve primenama – nors tai ir padeda išvengti pelėsio, tačiau pagreitinamas duonos senėjimo procesas, nes pradeda kristalizuotis duonoje esantis krakmolas ir ji tampa kietesnė, lengviau trupa.
Pirkti duonos gaminius patariama mažesnėmis pakuotėmis, kad laiku nesuvartotų produktų nereikėtų išmesti. Jeigu vis tik turimos duonos laiku nepavyksta suvartoti, pavyzdžiui, dar šviežią duoną galima mažomis porcijomis užšaldyti, o truputį apdžiūvusią – atgaivinti pašildžius orkaitėje arba išdžiovinus pasigaminti traškučių, džiūvesėlių.
Pradėjusios pelyti duonos rekomenduojama nevartoti. Nereikėtų valgyti net ir apipjaustyto duonos kepaliuko, nes pelėsių išskirtos kenksmingos medžiagos užteršia visą duoną. Pelėjimą sukelia mikroskopiniai grybai, kurie ardo duonos sudėtines medžiagas ir išskiria kancerogeninius mikotoksinus, kurie gali kauptis žmogaus organizme ir ilgainiui sukelti įvairius susirgimus.
Su glifosatu? Akrilamidais? Cukrumi? E priedais?
O man artimiau Gabijos duonos diena.