Nors visi esame įpratę, kad įstatymų leidybos sumanymų teise naudojasi Seimo nariai, Vyriausybė ar Prezidentas, vis dėlto ši teisė yra suteikta ir Lietuvos piliečiams. Galimybę šalies gyventojams prisidėti prie įstatymo kūrimo laiduoja mūsų Konstitucija ir įstatymai.
Konstitucijoje piliečiams įtvirtinta peticijos teisė, o gyventojų grupei – galimybė parlamentui teikti įstatymų ar Konstitucijos keitimo projektus. Kituose teisės aktuose nustatyta pasiūlymų teikimo parlamentui tvarka.
Šiame straipsnyje plačiau pristatysime piliečių galimybes dalyvauti teisėkūros procese ir aptarsime, į kokius svarbius reikalavimus būtina atkreipti dėmesį.
Kas yra teisėkūros iniciatyva?
Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą, teisėkūros iniciatyva apibrėžiama, kaip pasiūlymas nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą nurodant šio nustatymo ar keitimo tikslus ir pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas.
Ir nors specialių reikalavimų dėl piliečių pateiktų pasiūlymų atrankos, prieš juos priimant nagrinėti, nėra, tačiau visi aiškiai sukurti pasiūlymai vertinami vadovaujantis pagrindiniais 7 teisėkūros reikalavimais: tikslingumo, atitikimo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, atvirumo ir skaidrumo, veiksmingumo, aiškumo ir sistemiškumo. Taip siekiama sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
Piliečių parengti projektai
Pagal Konstituciją, 50 tūkst. piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti. Sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų.
Parengiamiesiems veiksmams turi būti sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 rinkimų teisę turinčių asmenų, kurie pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą. Šiame prašyme nurodoma, kokį įstatymą siūloma priimti, pakeisti ar papildyti arba sumanymo keisti ar papildyti Konstituciją nuostatos.
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po iniciatyvinės grupės prašymo privalo išduoti reikiamą piliečių parašų rinkimų lapų skaičių sumanytojų atstovams, taip pat sukurti Vyriausiosios rinkimų komisijos žinių sistemoje prieigą prie elektroninės formos piliečių parašų rinkimo lapo ir sudaryti galimybę jame pasirašyti.
Parašams dėl iniciatyvos projekto surinkti yra nustatytas dviejų mėnesių, o dėl pateikimo Seimui sumanymo keisti ar papildyti Konstituciją – keturių mėnesių terminas.
Vyriausioji rinkimų komisija, patikrinusi surinktus parašus ir priėmusi teigiamą išvadą, ją pateikia Seimui. Tą pačią dieną Seime turi būti įregistruojamas iniciatyvos projektas ir apie tai pranešama iniciatyvinei grupei.
Detalesnė tvarka, kaip rengti šį darbą ir kokių veiksmų būtina imtis, nustatyta Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatyme (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.69953/asr?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=d7e5eb18-4392-49a0-9b16-5a4d1ab1abdf).
Beje, šiame skyrelyje taip pat būtina bent jau užsiminti, kad ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali reikalauti šalyje skelbti referendumą ir taip spręsti svarbiausius Valstybės ir Tautos gyvenimo klausimus. Visą tvarką ir pagrindines sąlygas galima rasti Referendumo įstatyme (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.169554/asr?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=1ad42e39-6e24-4e91-bba4-6dfc8762aaa1).
Peticija
Kaip jau užsiminėme anksčiau, Konstitucijoje piliečiams laiduojama peticijos teisė.
Peticijų įstatyme (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.84574/asr) detaliai aprašyta peticijos teisė leidžia kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas – savivaldybės tarybą bei savivaldybės administracijos direktorių.
Peticijų įstatyme yra nustatyta dėl kokių klausimų piliečiai turi teisę teikti kreipimusis, taip pat kokie duomenys ir turinys (pvz., reikalavimai, pasiūlymai ir kt.) turi būti įrašyti. Svarbu pažymėti, kad peticijos esmę sudaro ne teisės akto projekto teikimas, bet reikalavimas ar siūlymas spręsti tam tikrą klausimą, svarbų piliečiui ar visai visuomenei, ar jos daliai. Tačiau pareiškėjui būtina nepamiršti pagrįsti kreipimesi išdėstytų reikalavimų ir siūlymų.
Seimui adresuotus piliečių kreipimusis (peticijas) nagrinėja iš Seimo narių sudaryta Peticijų komisija (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38393&p_k=1), kuri sprendžia kreipimosi pripažinimo peticija bei peticijų priėmimo nagrinėti klausimus, jas nagrinėja ir pateikia išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo.
Seimo Peticijų komisija, išnagrinėjusi peticiją, Seimo statuto nustatyta tvarka teikia išvadas Seimui. Tuo atveju, kai prieinama prie išvados tenkinti peticijoje išdėstytus reikalavimus ir siūlymus, gali būti parengiamas atitinkamo teisės akto projektas (projektą paprastai pavedama parengti Seimo Peticijų komisijai) arba siūloma sudaryti komisiją ar darbo grupę teisės akto projektui parengti.
Jeigu Seimas, išnagrinėjęs Peticijų komisijos išvadą, nusprendžia nepritarti Peticijų komisijos išvadai atmesti peticijoje pateiktus pasiūlymus, laikoma, kad Seimas nusprendžia tenkinti peticijoje išdėstytus pasiūlymus. Tokiu atveju Seimas paveda atitinkamo teisės akto projektą parengti Seimo komitetui, kurio kompetencijai priklauso nagrinėti klausimus, susijusius su peticijoje išdėstytais pasiūlymais.
Išnagrinėjus peticiją Seime apie priimtus sprendimus per 10 darbo dienų raštu turi būti pranešama pareiškėjui ar jo atstovui ir apie tai paskelbiama interneto tinklalapyje.
Pagal patenkintas piliečių peticijas parengti teisės aktų projektai svarstomi ir priimami pagal bendrą Seimo statute nustatytą tvarką.
Peticiją piliečiai gali pateikti Seimo interneto svetainėje (https://seimas.lt/), pasirinkus rubriką E. paslaugos ir joje esančią rubriką E. kreipimasis (peticija) (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35385&p_k=1).
Piliečių pasiūlymai dėl svarstomų įstatymų projektų
Paskelbtu konsultavimosi su visuomene laikotarpiu piliečiai turi galimybę pateikti pasiūlymus dėl Seime pradėtų svarstyti įstatymų projektų.
Seimui sutikus ir pradėjus svarstyti įstatymo projektą, pagal Seimo statutą, pagrindinis komitetas privalo Seimo interneto svetainėje paskelbtas žinias, iki kada komitete dėl jo yra laukiama pasiūlymų ir pastabų iš suinteresuotų asmenų. Šie duomenys skelbiami ir nuolat atnaujinami Seimo svetainės rubrikoje „Svarstoma komitetuose“ (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35367&p_k=1&p1=8&p7=1#svarstymas), čia pat galima susipažinti su svarstomais projektais ir išsiųsti savo pasiūlymus.
Asmeniui, pateikusiam pasiūlymą įstatymo projektui, pranešama apie gautą pasiūlymą, pranešama, kokiam pagrindiniam ir papildomam Seimo komitetui jis perduotas nagrinėti.
Pasibaigus Seimo komiteto nustatytam pasiūlymų pateikimo laikui, visi raštu gauti pasiūlymai svarstomi Seimo komiteto rengiamuose klausymuose, į kuriuos gali būti kviečiami dalyvauti ir pasiūlymus pateikę asmenys.
Įstatymo projekto svarstymo komitete metu klausimų galima nerengti, jeigu pataisų ir pastabų yra gauta nedaug, tačiau tokiu atveju visi pataisų ir pastabų autoriai turi būti kviečiami į komiteto posėdį.
Labai svarbu pažymėti, kad piliečiai savo pasiūlymus gali teikti ir dėl vieno iš svarbiausių rudenį Seimo svarstomų dokumentų – kitų metų valstybės biudžeto. Tik šiuo atveju galioja visiems bendra papildoma taisyklė – siūlant didinti numatytas išlaidas būtina nurodyti siūlomų išlaidų finansavimo šaltinius.
Detali įstatymų leidybos tvarka nustatyta Įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų leidybos, parlamentinės priežiūros ir Seimo priežiūrinės veiklos rengimo tvarkos apraše (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fbea16f03f6811e6a8ae9e1795984391/asr).
Piliečių pasiūlymai dėl projektų ir įstatymų
Bet kuriuo metu pastabas ir pasiūlymus dėl Teisės aktų naujienų sistemoje užregistruotų dokumentų (tiek dėl teisės aktų projektų, tiek dėl priimtų teisės aktų) piliečiai gali pateikti naudodamiesi e. teisėkūros iniciatyva.
Pastabų ir pasiūlymų teikimo per Seimo interneto svetainę būdai:
- pastabas galima teikti pasirinkus skiltį paslaugos ir joje esančias skiltis E. teisėkūros iniciatyva (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35386&p_k=1) ar E. laiškas Seimui (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35387&p_k=1);
- Seimo interneto portalo naujienų sistemoje (SIPIS – https://e-seimas.lrs.lt/portal/initiatives/initiative/lt) užsiregistravusieji asmenys ir per SIPIS prisijungę prie Teisės aktų duomenų sistemos (https://e-seimas.lrs.lt/portal/documentSearch/lt) pastabas ir pasiūlymus gali teikti tiesiogiai prie konkretaus teisės akto projekto (paspaudus ant virš pavadinimo esančio voko ženklelio).
Kai asmuo Teisės aktų duomenų sistemoje šiuo būdu pateikia pasiūlymą dėl teisės akto projekto, laišką automatiškai gauna projekto rengėjai ir laiškas siunčiamas rengiančios institucijos naujienų paštu.
Jeigu pilietis pateikia pasiūlymus ne dėl Seimo posėdžių sekretoriate įregistruoto teisės akto projekto, o dėl jau priimto ar naujo teisės akto keitimo ar priėmimo, vadovaujamasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklėmis (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/282a8ca0f32a11e3a55786e7536bee23/asr). Tokiu atveju pasiūlymai paskiriami ar perduodami pagal priskirtas pareigas Seimo padaliniams ar kitoms valstybės institucijoms.
Beje, šiandien kažkur yra pokalbis su ponia Seimo pirmininke. Ji pasiryžusi šioje sesijoje keisti ne mažiau, kaip LR Konstituciją! Nes konstitucija tai toks popieriukas, kurį į Seimą atėjusi ,,grupė draugų” pagal savo skonį kitu pakeisti gali? Kaitalioti pagal Seime susirinkusių nuotaikas, supratimą? (Net jei jų skaitomo teksto suvokimo rodikliai itin prasti?) Tautos nuomonė nesvarbu? Nesvarbu ir Vakarų patirtis? Nesvarbu, kad ne Konstitucija kalta, kad mes daugiau išorės ,,gero mums norinčių”, nei savo Tautos istorinės patirties paisome? Kaltinti konstituciją yra tas pat, kas kaltinti matematiką, jei aš jos pagrindų taip ir neįsisavinau, ar kaltinti žaidimo šachmatais taisykles, mat, aš vis pralošiu.
Ar Seimo pirmininkė atėjo į Seimą, kad būtent tuo savo vardą istorijoje įrašytų?Jaučiasi turinti tam teisę, išminties, išmanymo?
INFOLEX PASTABA: 2014 03 18 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 dalis (2011 m. kovo 22 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 38-1805) tiek, kiek joje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo gali būti teisiamas pagal Baudžiamojo kodekso 99 straipsnį už veiksmus, kuriais buvo siekiama fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei, atliktus tol, kol Baudžiamajame kodekse nebuvo nustatyta atsakomybė už žmonių, priklausančių socialinei ar politinei grupei, genocidą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Nėra senaties šiems nusikaltimams, numatytiems šiame Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodekse: BK 99 str., 100 str., 1001 str., 1003 str., 102 str., 103 str., 1131 str.
LR BK 3 str. 3 d. nėra ??? BK 1001 str. Tai yra įstatiminė kolizija ??? BK 3 str. 3d. ir BK 95 str. 9 d. 3) p.