Netekome istoriko, žinomo visuomenininko, sąjūdininko Romo Batūros

Vasario 2 d. netekome istoriko, žinomo visuomenininko, humanitarinių mokslų daktaro Romo Batūros (1937-2021).

Romas Batūra gimė 1937 m. kovo 15 d. Tauragėje, tarnautojo šeimoje. Tėvas Kostas Batūra – 1919–1920 m. Lietuvos karininkas, savanoris–kūrėjas, sovietų areštuotas 1940 m. rugsėjį. Žuvo Vorkutos lageryje apie 1943 m.
Būdamas Kauno Saulės gimnazijos 5-oje klasėje (1948–1949 m.) Romas dalyvavo Žemaičių gatvės vaikų pogrindinėje veikloje už laisvą Lietuvą. 1955 m. baigė Vilniaus 1–ąją berniukų gimnaziją, o 1960 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą ir įgijo istorijos specialybę. 1959–1967 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute, o 1967–1972 buvo Kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos pirmininkas, parengė pirmąjį Lietuvos kultūros paminklų (apie 10000 vienetų) registrą. 1972–1990 dėstė Vilniaus universitete; docentas (1978).

Nuo 1989 buvo Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvos istorijos katedros vedėjas. Nuo 2003 m. – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas, Mokslo centro vyresnysis mokslo darbuotojas.

1993–2001 m. – Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas, vėliau pirmininko pavaduotojas, tarybos narys.
Tyrinėjo ir publikavo straipsnius, monografijas, šaltinius apie baltų ir lietuvių kovą už egzistenciją viduramžiais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarptautinį vaidmenį XIII–XV a. bei vėlesnes kovas, Lietuvos karybą, kultūros paveldą, istorinės atminties memorialus, Baltijos kelią, Lietuvos Sąjūdį.

R. Batūra buvo Seimo Istorinių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisijos narys, jos Memorialinės grupės vadovas.

R. Batūra taip pat buvo ilgametis šalies vandensvydžio rinktinės žaidėjas, Lietuvos čempionas ir daugkartinis prizininkas.

Prezidento A. Smetonos 140-ųjų metinių minėjime kalba dr. Romas Batūra | kaunas.lt nuotr.

Pagrindinės publikacijos: Lietuvos karyba (1964, monografijos bendraautoris); Lietuva tautų kovoje prieš Aukso ordą (monogr., 1975); Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika (1985, 2005 – rengėjas); Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m. (2005, monogr); Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai (t. 1, 1996 – vienas iš rengėjų); Lietuvos Sąjūdis ir valstybės atkūrimas (1998); „Baltijos kelias“ – kelias į laisvę. Dešimtmetį minint (1999); Siekiant Nepriklausomybės. Lietuvos Sąjūdžio spauda 1988–1991. Faksimilinė publikacija. I – II d., 2005 – rengėjas; Lietuvos laisvės kovų vietos. Panemuniai nuo Kauno iki Rambyno (2008, serijos 1 kn.).

R. Batūra – antras iš kairės | Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos nuotr.

Dėl R. Batūros mirties užuojautą Velionio artimiesiems ir bendražygiams pareiškė Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei Kovo 11-osios gatvės bendrija. „Sunkią netekties valandą reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir bendražygiams. Tegul Romo pilietiškumo, patriotiškumo, tautiškumo idėjos ir darbai visada išlieka mūsų atmintyje“, – rašoma ir Alkas.lt redakcijai atsiųstoje užuojautoje.

Atsisveikinimas su velioniu Vilniuje, M. K. Paco g. 4 esančioje šarvojimo salėj vasario 5 d., penktadienį, nuo 8.30 iki17 val. Laidotuvės vasario 6 d., šeštadienį, 13.20 val.

Spausdinti 🖨