Žiema dar tik įpusėjo, o į Lietuvą atslinkę šalčiai tampo išbandymu ir automobiliams: neužsiveda jų varikliai, išsikrauna akumuliatoriai. Šias nelaimes dažniausiai lemia prasta techninė automobilių būklė ir jų savininkų nerūpestingumas, kaip ir kitas žiemines „smulkmenas“, galinčias sukelti nemažai streso – pavyzdžiui, prišalusias durelių gumas ar iš vidaus apšalusius stiklus.
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad nuo nemalonių šaltų orų pokštų geriausiai apsaugo išankstinis pasiruošimas temperatūros pokyčiams. „Kai žinome, kad artėja stiprūs šalčiai, pasirūpiname tinkama avalyne ir apranga sau – lygiai taip pat turime pasirūpinti ir savo automobiliu. Praktika rodo, kad paprastai tokias smulkmenas kaip stiklų ar durelių gumų paruošimas žiemai vairuotojai linkę nuvertinti ir laikyti nebūtinomis, tačiau kartais jos sukelia nemažai streso ir rūpesčių“, – teigia jis.
Vandens geriau nenaudoti
A. Žiukelis sako, kad prišalusios automobilių durelių gumos – vienas dažniausiai pasitaikančių žiemiškų „incidentų“.
„Gumos prišąla tada, kai prisikaupia drėgmės: temperatūrai staiga nukritus žemiau nulio, nuplovus automobilį ir gerai nenusausinus durelių, kai didelė drėgmė tvyro automobilio salone. Kad taip nenutiktų, būtina naudoti specialias priemones. Tuomet nereikės karštligiškai bandyti įveikti neatsidarančias dureles ir rizikuoti sulaužyti rankeną ar suplėšyti sandarinimo juostas“, – tikina jis.
Vis dėlto nepanikuoti ekspertas rekomenduoja ir tada, kai šaukštai jau po pietų, o durelės neatsidaro. Svarbiausias jo patarimas – nenaudoti jėgos, nes taip galima pridaryti žalos automobiliui.
„Dureles reikia mėginti traukti atsargiai, staigiais trumpais truktelėjimais. Kai prišalimas nedidelis, to gali pakakti. Jei nepavyksta, galima nestipriai pastuksenti dureles kumščiu per visą išorinį jų perimetrą. Šią „procedūrą“ galima pakartoti keletą kartų – tikėtina, kad anksčiau ar vėliau gumą sukaustęs ledo sluoksnis suskeldės ir durelės atsidarys.
Kitas būdas patekti į automobilio saloną nėra labai patogus, tačiau efektyvus – pabandyti atidaryti kitas duris. Vėjas dažniausiai pučia iš vienos pusės, taigi yra tikimybė, kad kitos durys atsidarys lengviau“, – pataria A. Žiukelis.
Vairuotojų dažnai naudojamą ledo tirpiklį arba „namudinę“ atitirpinimo priemonę – šiltą vandenį, ekspertas laiko kraštutinėmis.
„Šiltas vanduo, be abejo, atitirpins ledą ir durelės atsidarys. Tačiau jei būdami namuose šiltu vandeniu atitirpinsite dureles ir iš karto važiuosite, tarkime, apsipirkti, išėję iš parduotuvės durelių greičiausiai ir vėl nebeatidarysite – po apliejimo vandeniu grioveliuose prisikaups labai daug drėgmės ir pakartotinis, dar stipresnis prišalimas garantuotas“, – perspėja pašnekovas.
Šlapi kilimėliai – apšalę stiklai
Šiltu ar karštu vandeniu vairuotojai kartais mėgina atitirpinti ir iš lauko pusės užšalusius ar apledėjusius automobilio stiklus, kai po ranka neturi kitokių priemonių juos nuvalyti. To daryti nepatariama, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti stiklo įskilimą. Geriausia stiklus atitirpinti su specialia tam skirta priežiūros priemone. Ją ekspertas vadina žymiai patogesne priemone nei ledo gremžtukas, kurį naudojant neretai subraižomi stiklai.
A. Žiukelio teigimu, žiemą kiekvienas vairuotojas automobilyje turėtų turėti ledo gremžtuką, specialią šluotelę langams, ledo tirpiklį. „Jis pastaruoju metu smarkiai populiarėja ir yra iš tiesų nepamainomas, kai stiklą aptraukia ne šerkšnas, o ledas, kurį net ir gremžtuku pašalinti kartais sudėtinga.
Turint visas šias priemones nereikės naudoti įvairių po ranka pasitaikančių daiktų stiklo valymui ar laukti įjungus automobilio šildymą, kol ledas atitirps. Blogiausia situacija – kai vairuotojai neturi kuo nuvalyti visų langų ir pradeda važiuoti vos atitirpsta nedidelis stiklo plotelis. Tai labai apriboja matomumą, didina riziką sukelti eismo įvykį ir pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams“, – perspėja ekspertas.
Kita dažna žiemos situacija – iš vidaus apšalę automobilio stiklai. Čia taip pat labiausiai pagelbės ledo tirpiklis. Draudimo ekspertas pataria įjungti salono šildymą, šilumos srautą nukreipiant į langus, užpurkšti skysčio ir popierine servetėle ar specialia šluoste jį nuvalyti.
Lengviausias būdas apsidrausti nuo langų apšalimo iš vidaus yra švaros automobilio salone palaikymas. „Vienu pagrindinių drėgmės šaltinių yra sušlapę medžiaginiai kilimėliai, todėl žiemos sezonui juos reikėtų pakeisti guminiais. Į medžiaginį ištirpęs sniegas susigeria, o iš guminio vandenį po kelionės galima tiesiog išpilti. To nepadarius nuo kilimėlių garuojančia drėgme pasidengia stiklai, durelių gumos, langų tarpai ir vėliau tenka susidurti su jų užšalimo iššūkiais. Papildoma priemonė, sauganti nuo drėgmės pertekliaus salone, galėtų būti automobilio pravėdinimas po kelionės, nes uždarius jį prišildytą susidaro daugiau kondensato“, – sako A. Žiukelis.
Automobilio salone drėgmės atsiranda ir lipant į jį snieguotais batais, drabužiais, taip pat kai atidarius apsnigto automobilio duris sniegas nuo kėbulo nukrenta į saloną. Sniegas sušilus orui salone ištirpsta ir jei tai vyksta nuolat – drėgmė nespėja išgaruoti. Ekspertas pataria prieš lipant į automobilį nusipurtyti sniegą nuo drabužių, batų, šluotele jį nuvalyti nuo durų. Šluotelę A. Žiukelis rekomenduoja laikyti ne automobilyje, o namuose, kad sniego nereikėtų valyti ranka.
Neretai rūpesčių per šalčius pridaro ir išsikrovę automobilių pultelių elementai, nepakankamas stabdžio, aušinimo ir kitų skysčių kiekis, neišvalytas salono oro filtras, tad norint apsidrausti nuo galimų netikėtumų patariama atkreipti dėmesį ir į šiuos techninius aspektus.
