Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos užsakymu 2020 m. pabaigoje atlikta daugiau kaip 1 000 Lietuvos gyventojų apklausa. Ji atskleidė, kad visuomenei asmens duomenų apsauga rūpi, o atlaidumas pažeidėjams šioje srityje mažėja.
Pažeidžiamesni yra studentai ir moksleiviai
Remiantis apklausa, apie teisės aktą, saugantį žmonių teises ir nustatantį organizacijų pareigas dėl asmens duomenų apsaugos, Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau – BDAR) žino 73 % Lietuvos gyventojų. Šis procentas jau trečius metus išlieka stabilus. Geriausiai apie duomenų apsaugą supranta vadovai ir žinovai bei tarnautojai, o mažiausiai apie BDAR yra girdėję studentai ir moksleiviai. Apklausos analizė taip pat rodo, kad su BDAR labiau susipažinę didesnes pajamas ir aukštesnį išsilavinimą turintys apklaustieji.
„Aukštas supratimo apie asmens duomenų apsaugą rodiklis ir šios srities teisinių principų išmanymas yra priežiūros institucijos siekis. Išgyvenant naują lūžį visuomenės skaitmenizacijos procesuose pandemijos akivaizdoje šios žinios dar svarbesnės. Žinoma, apklausa rodo, kad svarbu labiau atkreipti ir jaunimo dėmesį į jų teisę į asmens duomenų apsaugą“, – mintimis dalijasi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas.
Asmens kodas ir pirštų antspaudai – itin privatūs
Gyventojai gana jautriai vertina savo privatumą. Asmens kodas ir pirštų atspaudai – yra itin privatūs duomenys devyniems iš dešimties gyventojų. Toliau pagal privatumą yra duomenys apie sveikatą, pajamas, veido atvaizdas, namų adresas, o mažiausiai privatūs – telefono numeris ir žinios apie užimamas pareigas. Didžiausią privatumo poreikį turi vadovai ir namų šeimininkės (-ai).
Savo duomenis patikėtų policijai
Daugumai (81 %) Lietuvos gyventojų svarbu, kas, kaip ir kokius jų asmens duomenis tvarko. Visgi dauguma pasitiki, kad viešojo sektoriaus institucijos, tokios kaip policija, VMI ir SODRA, jų asmens duomenis tvarko tinkamai. Taip pat labai pasitikima bankais. Privataus sektoriaus organizacijomis (telekomunikacijų bendrovėmis, prekybininkais ir greitųjų kreditų bendrovėmis) apklaustieji pasitiki daug mažiau. Per 2020 m. labiausiai krito pasitikėjimas prekybininkais, o labiausiai išaugo bankais.
Pasak R. Andrijausko: „2020 m. sumažėjo pasitikėjimas mokymo ir sveikatos įstaigomis. Tikėtina, kad toks pasitikėjimo kritimas gali būti susijęs COVID-19 padėtimi, kai perėjus prie mokymo ir sveikatos paslaugų teikimo nuotoliniu būdu šias paslaugas teikiančioms organizacijoms teko greitai spręsti ir nemažai su asmens duomenų tvarkymu susijusių klausimų. Beje, net penktadalis (18 %) Lietuvos gyventojų mano, kad dėl pandemijos buvo mažiau paisoma asmens duomenų tvarkymo reikalavimų“.
Atlaidumas pažeidėjams mažėja
Maždaug 13 % gyventojų teigia, kad per pastaruosius metus jiems teko susidurti su neteisėtu jų asmens duomenų tvarkymu. Apklausa rodo, kad, susidūrę su pažeidimu, daugiau kaip pusė gyventojų (54 %) ne tik norėtų, kad pažeidėjas (įmonė arba įstaiga) pasitaisytų, bet ir būtų nubaustas. Palyginti su 2019 m. apklausos rezultatais (36 %), matyti, kad visuomenės atlaidumas pažeidėjams mažėja. Nepaisant to, gyventojai ne visuomet kreipiasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, siekdami apginti savo teisę į asmens duomenų apsaugą, nors apie priežiūros instituciją – Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją – žino net 65 % Lietuvos gyventojų, o kad pastaroji gina jų teises – 57 % apklaustųjų.
