Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kasmet vykdo žemės ūkio augalų pasėlių ir Lietuvoje parduodamų gėlių, kuriose yra didelė tikimybė aptikti genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) priemaišų, stebėseną. 2020 m. Augalininkystės tarnybos žinovai, vadovaudamiesi Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. A1-170 „Dėl Genetiškai modifikuotų organizmų atsiradimo pavojaus kultūrų ir šalių sąrašo patvirtinimo“, paėmė 74 mėginius iš Lietuvoje auginamų kviečių (20 mėginių), rapsų (20 mėginių), kukurūzų (15 mėginių), bulvių (6 mėginiai), cukrinių runkelių ir liucernų (po 5 mėginius) bei sojų (3 mėginiai) pasėlių ir 10 mėginių iš rinkoje esančių gėlių petunijų ir gvazdikų.
Pasėlių mėginiai genetinės modifikacijos tyrimams buvo imami iš šiais metais žemdirbių deklaruotų žemės ūkio augalų plotų visoje Lietuvoje. Grūdinių kultūrų auginimas vyrauja derlingiausiuose šalies regionuose, kur intensyviai vystoma augalininkystė, o ūkiuose auginama po 50 ir daugiau hektarų kviečių, kukurūzų ar rapsų. Daugiausiai mėginių iš atokiau vienas nuo kito esančių vienarūšių pasėlių ėmė Šiaulių ir Vilniaus (po 8 mėginius), Kauno (7 mėginius), Marijampolės ir Klaipėdos (po 6 mėginius) regioniniai skyriai. Iš rinkoje parduodamų gėlių šiais metais paimti 3 gvazdikų (melsvos ar mėlynos spalvos) ir 7 petunijų (su rizikos veislėms būdingais požymiais) mėginiai. Mėginių ėmimo vietos parodytos žemėlapyje: skirtingų rūšių pasėlių bei parduodamų gėlių mėginiai vaizduojami vis kita spalva:
- geltona – iš kviečių pasėlių,
- oranžinė – iš rapsų pasėlių,
- ruda – iš kukurūzų pasėlių,
- juoda – iš bulvių pasėlių,
- violetinė – iš cukrinių runkelių pasėlių,
- žalia – iš liucernų žolynų pasėlių,
- vyšninė – iš sojų pasėlių,
- melsva – iš rinkoje esančių gėlių.
Visi šie mėginiai buvo pateikti Nacionalinio maisto ir veterinarijos pavojaus vertinimo instituto žinovams augalų genetinės modifikacijos tyrimams atlikti. Pasak Augalininkystės tarnybos direktorius Sergejaus Fedotovo, jau yra gauti visų mėginių tyrimų rezultatai, kurie ir šiais metais patvirtino, jog Lietuvos augalininkystės ūkiuose ir šalies rinkoje esančiose gėlėse GMO priemaišų nerasta: „Vykdydami GMO priežiūrą galime pasidžiaugti, kad šalies žemdirbiai atsakingai žiūri į ūkininkavimą – neaugindami GMO kultūrų saugo vartotojus ir gamtą“, – teigė tarnybos vadovas.
Genetinės modifikacijos tyrimams 2020 m. paimtų mėginių žemėlapis
2020 m. birželio mėn. iš Vengrijos kompetentingos institucijos buvo gautas pranešimas apie genetiškai modifikuotų kukurūzų sėklų siuntą („Sweet Wonder“ veislės), kuri atkeliavo iš Vokietijos (kilmės šalis JAV). Atsižvelgiant į tai, regioninių skyrių žinovai, atlikdami galimai genetiškai modifikuotų pasėlių stebėseną, ypatingą dėmesį kreipė į tai, ar kukurūzų pasėliai nebuvo auginami iš genetiškai modifikuotų kukurūzų sėklų veislės „Sweet Wonder“.
Pastarasis atvejis tik dar kartą įrodo, kaip yra svarbu prižiūrėti augalinių gaminių auginimą, transportavimą ir tiekimą rinkai.
O ministerijose ir Seime tikrino?
Milijonai hektarų iškertama, išdeginama miškų, kad pasėti GMO soją, kurią perka ES, kur aršiai kovoja su CO2. Vos ne visi gyvuliai ir paukščiai šeriami šiuo, pesticidų prisotintu GMO pašaru ir : GMO neaptikta ?
Kai išgirsti atsakymą į klausimą, jog GMO neaptikta, verta pasidomėti, o ar tikrai ieškota?
Gal ir šiuo atveju saugojo aplinką taip pat, kaip marias ir jūrą saugojo Klaipėdos aplinkosaugininkai, dėl uoslės ir regos trikčių neužuodę nei oro, nei marių smarvės, nei į jūrą išmetamų teršalų. Ar gal jų juslių aštrumą reguliavo AM, atitinkamas jos dep-tas?
GMO augalai nesidaugina, jiems reikia vis iš naujo pirkti sėklą. Lietuva nekonkuruoja su GMO pašarų gamintojais, bet perka. Tačiau valgant GMO maistą – nevaisingumas ir greita mirtis garantuota. Ką valgo lietuviai ? Kokiais pašarais nupenėtas kiaules, pieną, paukštieną ?
Rimtas klausimas – kiek galima pasitikėti mūsų maisto kontrolieriais.