Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Prof. V. Ostaševičius: Lietuvoje vyksta ne tik protų nutekėjimas, bet ir papildymas

www.mokslolietuva.lt
2021 01 01 08:00
8
Prof. V. Ostaševičius: Lietuvoje vyksta ne tik protų nutekėjimas, bet ir papildymas

Vytautas Ostaševičius | MIDF nuotr.

Vytautas Ostaševičius | MIDF nuotr.
Vytautas Ostaševičius | MIDF nuotr.

„Kaip bebūtų, mokslininkus gaunami apdovanojimai skatina, tačiau tai dar ne viskas“, – pripažįsta KTU profesorius, Mechatronikos institutui vadovaujantis inžinierius Vytautas Ostaševičius. Jam gruodžio viduryje buvo įteikta Kauno miesto mokslo apdovanojimas. Pastaroji papildė ir taip nemenką per gyvenimą gautų mokslo apdovanojimų bagažą.

Dešimtmečius mokslo pasaulyje besisukantis mokslininkas esamų pasiekimų nesureikšmina ir vertina kaip dar vieną veiklos žingsnį. Pasak jo, ne tik moksle, bet ir gyvenime verta neapsiriboti ir nesitenkinti dabartyje pasiektu rezultatu. Daug svarbiau žiūrėti į priekį, turėti ilgalaikę viziją ir nuosekliai dirbti savo darbą.

Daugiau kaip 40 technologinių išradimų, 300 mokslinių straipsnių ir 6 monografijas parengęs profesorius nedaugžodžiauja, o apie savo patirtį, įvykusius pokyčius Lietuvos moksle kalba trumpomis įžvalgomis ir faktais.

Išradimai negimsta savaime

Vos prieš gerus metus V. Ostaševičius gavo antrąjį Lietuvos mokslo apdovanojimą, skirtą už pasiekimus technologijos mokslų srityje. Pirmąkart tokiu apdovanojimu Lietuvos mokslų akademija jį su kolegomis pagerbė prieš daugiau kaip dvidešimt metų.

V. Ostaševičiaus indėlį į technikos, technologijos mokslus yra įvertinusios ir kitos šalys: profesorius yra Belgijos Karaliaus karūnos Riterio ordino kavalierius, Prancūzijos Palmės Riterio ordino kavalierius, už pasiekimus mašinų gamyboje kadaise jis apdovanotas Didžiuoju Kanto medaliu Rusijoje.

KTU mokslininkas lengvai išsklaido pramaną, esą mokslo naujovės gimsta ypatingomis sąlygomis.

„Ko reikia, kad išradimai pasiektų dienos šviesą? Pagrindinės dedamosios yra tokios: pirmiausias svarbus sumanymas, toliau atitinkamai ji tikrinama eksperimentiškai, sukuriant maketus ir matematinius būdus. Vėliau maketai tampa prototipais, nuo kurių ir prasideda kelias į patentavimą, komercializavimą, žinių perdavimą gamintojams“, – trumpai procesą nusako mokslininkas.

Anot profesoriaus, išradimai ir naujovės nekuriami absoliučiai individualiai, ypač inžinerinėse srityse. Paprastai jie gimsta iš užsakymų, atsirandančių sprendžiant tam laikmečiui svarbias problemas.

„Kadaise buvo taip, kad su sovietine pramone dirbome, su kosmoso pramone buvome susiję, bet laikai seniai pasikeitė. Po devyniasdešimtųjų mes jau pradėjome aktyviai ieškoti partnerių Vakaruose. Per tam tikrą laiką jų atsirado pakankamai – buvo atlikti bendri darbai su NATO, Europos Komisija, kurios žinovu esu jau 25 metus, atstovaujama Lietuvai Europos Mokslo Tarybos Idėjų ir Europos universitetų asociacijos komitetuose“, – vardija pašnekovas. V. Ostaševičius iki šiol atlieka Tarptautinės mašinų mechanizmų teorijos federacijos (IFToMM) Nacionalinio komiteto pirmininko pareigas.

Anot jo, būtent partnerystė atveria kelius įgyvendinti stiprius mokslo projektus nacionaliniu ar tarptautiniu mastu, o tai leidžia siūlyti naujus sprendimus, kurie galiausiai yra patentuojami.

„Mokslas iš esmės yra kolektyvinis. Kuriant naujoves, reikia turėti ne tik gerus partnerius, bet ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią įrangą. Pavyzdžiui, Mechatronikos institute, pasinaudojus europinėmis investicijomis, pavyko įkurti 9 laboratorijas. Dabar turime naujovišką, sudėtingą ir nepigią techniką, kuri leidžia eksperimentiškai tirti sudėtingus procesus“.

Mato mechatronikos proveržį

Pasak jo, solidžių mokslo tyrimų galimybes ypač praplėtė Lietuvoje prieš dešimtmetį ir daugiau įkurti mokslo slėniai. Prie vieno jų atsiradimo – KTU „Santakos“ slėnio Kaune – V. Ostaševičius jaučiasi itin daug prisidėjęs.

Jis neabejoja, kad mechatronika Lietuvoje turi savo vietą. Kaip elektronikos ir mechatronikos oazę mokslininkas mato Kauno laisvąją ekonominę zoną, kurioje įsikūrusios tokio tipo pramonės įmonės. Kadaise mokslininko 1960 m. K. Ragulskio Kaune pradėti tyrimai, šiandien įgijo modernaus mokslo pavidalą.

„Žinote, Aristotelis, dar 350 m. iki Kristaus gimimo parašė veikalą „Mechanika“. Paskaičiuokim – dabar mechanikos mokslams yra turbūt 2400 metų. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad mechanikoje šiais laikais naujo atrasti gana sudėtinga, kadangi daugybė fundamentalių išradimų per tiek metų jau padaryta. Palyginimui galime atsigręžti į elektroniką, kurios klestėjimas atsirado kartu su tranzistoriaus išradimu prieš 70 metų. Užtat dabar mechanikoje, jeigu norime sėkmės, ją būtina jungti su kitomis sritimis: su elektronika, su valdymu, su informacinėmis technologijomis. O visa tai ir yra mechatronika“, –  paaiškina V. Ostaševičius.

Mokytis atvyksta ir į Lietuvą

Per eilę metų KTU profesorius mato ir daugiau pokyčių Lietuvos mokslo padangėje, ne tik turtingesnes laboratorijas. Pasak jo, nors visuomenėje labiau pastebimi Lietuvos protų nutekėjimo į užsienį atvejai, kai gabus Lietuvos mokslo jaunimas palieka šalį, tačiau vyksta ir atvirkštinis procesas.

„Taip, protai nuteka, bet akivaizdu, kad įvairiomis kryptimis, ne tik iš Lietuvos. Dabar pas mus daugėja doktorantų iš užsienio. Štai kad ir pernai į mechanikos doktorantūrą priimti vien tik užsieniečiai, nes jų pasirengimo rodikliai buvo geresni“, – pasakoja V. Ostaševičius, ne vienerius metus pirmininkaujantis mechanikos mokslo krypties doktorantūros komitetui.

Pasak jo, kiek jaunų mokslininkų išaugins Lietuva, labai priklauso ir nuo doktorantams vadovaujančių asmenų. „Kur pasuks jaunas žmogus, daug lemia mokslo vadovo vaidmuo. Jeigu jis sugeba savo tematikomis sudominti būsimus doktorantus, jie ateina ir galima kartu sėkmingai darbuotis, mokslas nesustoja“.

Ne mažesniu negu apdovanojimai pasiekimu V. Ostaševičius supranta faktą, kad jo vadovaujami 18 doktorantų sėkmingai parengė ir apsigynė disertacijas. Anot mokslininko, jų mokslo darbai susiję su mikrosistemų dinamika, gamybos technologijomis, žmogaus sveikatinimu.

„Malonu, kai tie jauni žmonės gali toliau tęsti savo darbus. Vieni pasilieka universitetuose, kiti pasuka į įmones, kuriose gali kurti toliau ir tobulinti gaminamus gaminius. Dabar jaunimas galimybių turi žymiai daugiau, šios juos vilioja. Tyrėjo kelias yra lėtesnis. Kartais tyrimo rezultatams nepakanka ir 10 metų, kai jaunimas kitose sferose gali žymiai greičiau kilti karjeros laiptais ir pasiekti finansinio atlygio augimą“.

Naujausi darbai – kartu su medicina

Nors mokslininko išradimai nemaža dalimi taikyti Lietuvos pramonėje, tačiau per paskutinių penkerių metų laikotarpį V. Ostaševičius vadovavo Lietuvos sumanios specializacijos projektui „Sveikas senėjimas“, kurį vykdant sukurta virš dešimties žmogaus sveikatinimo, terapijos įrenginių, išbandytų su ligoniais.

Vieni jų skirti stuburo dinamikai, senstančio žmogaus pusiausvyros gebėjimams atstatyti, vestibuliarinio aparato funkcijoms palaikyti, kiti – kraujotakos skatinimui, plastinei chirurgijai ar kvėpavimo diagnostikai. „Juk patogu, kai net ir ne ligoninėje esantis chirurgas gali mobiliuoju būdu sekti savo išoperuoto ligonio būklę“.

Pasak jo, dar prieš pandemiją Mechatronikos institute buvo atlikti tyrimai, susiję su raudonųjų kraujo kūnelių išskyrimu, kas itin svarbu per operacijas, kai ligoniai netenka daug kraujo. Mokslininkai atrado ir užtvirtino du būdus, išsprendžiančius, kaip visa tai surinkti ir panaudoti naudinga linkme.

V. Ostaševičius pasakoja sulaukęs pasiūlymų iš užsienio onkologų, kurie atrastą būdą siūlo praplėsti vėžio gydymui, pagelbėjant „išgaudyti“ metastazes kraujyje. „Tačiau, manau, kad tos technologijos galėtų būti toliau vystomos ir panaudojamos dabartiniame kontekste, kovojant su virusu ir išskiriant jo požymius iš kraujo“, – pastebi profesorius.

Jis pritaria nuomonei, kad kova su pandemija paskatins mokslo progresą, nes atvers naujas galimybes mokslo tyrinėjimams ir naujam turimų būdų taikymui.

Anot V. Ostaševičiaus, apskritai dabartinė padėtis padėjo daliai visuomenės labiau suklusti, ką sako mokslininkai. „Man atrodo, kad žmonės labai įsiklauso, dabar ypač įdomūs medicinos mokslininkai. Vis dėlto, svarbiausia, kad mokslui svarbu turėti ką pasiūlyti žmogui – būtina kurti kažko apčiuopiamo, kas padeda įveikti konkrečią problemą. Mūsų mokslininkų, inžinierių tikslas vienas – išrasti tai, ką žmonės galėtų panaudoti ir gauti teigiamą rezultatą“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaunas tęsia paprotį: iškiliausiems metų akademikams įteiktos padėkos ir apdovanojimai

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    2 mėn. ago

    KAUNO POLITECHNIKOS INSTITUTO 1976. m. vakarinio sk. absolventas ROMUALDAS ZUBINAS, SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA , 2010 metais, ATRADO TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS, KURIE PUIKIAI PAAIŠKINA – KAS ir KODĖL ŽEMĖJE VYKO? KAS ir KODĖL ŽEMĖJE VYKSTA MŪSŲ LAIKAIS? bei KAS ir KODĖL ŽEMĖJE VYKS ATEITYJR?!
    Šia tema, su geofizinėmis schemomis bei laiko grafikais, parašytos ir išleistos knygos:
    “Perkūnas”, “Per praeitį į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praeitis ir ateitis”, “Praregėjimas”, “Tvanai dievai civilizacijos”,
    LAIKAS APIE ŠIUOS GLOBALINIUS ATRADIMUS PRANEŠTI PASAULIUI!

    Atsakyti
  2. inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. says:
    2 mėn. ago

    Pasaulio mokslininkams būtina žinoti, kad nuo 2500-jų metų ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE VIEŠPATAUS TIKTAI VIENA SAULĖ! PIETINIAME – TIKTAI VIENAS MĖNULIS!! TAI TĘSIS IKI 3500-jų metų!

    Atsakyti
  3. inž. Romualdas Zubinas rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. says:
    2 mėn. ago

    SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA YRA ĮMINTAS ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS KURIAM JAU PER 450 000 metų!!! ŠLOVĖ LIETUVIŲ KALBAI!!!

    Atsakyti
  4. Ona Voverienė says:
    2 mėn. ago

    Gerb. p. V.OSTASEVIČIAU,
    Sveikinu JUs su dviguba švente – Naujaisiais Metais ir Apdovanojimu. Džiaugiuosi, kad jie Jums taip laimingai prasidėjo. Tikiuosi, kad visi šie metais bus Jums laimingi. Pagarbiai prof. Ona Voverienė, akad. Kazimiero Ragulskio mokslinės mokyklos tyrėja ir gerbėja. Laimingų Naujųjų Metų! 2021.01.01

    Atsakyti
  5. Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    3 sav. ago

    SENIAUSIOS ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBOS DĖKA ĮMINIAU PER 450 SENIAUSIŲJŲ KULTŪRŲ ŠALTINIUS. RASTA INFORMACIJA LEIDO ATRASTI TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!
    (Kaip žinome, M.Kopernikas buvo atradęs PIRMĄJĮ ir ANTRĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!).
    NAUJAUSI GEOFIZINIAI ATRADIMAI LEIDO MAN PAŽINTI – KAD MŪSŲ ŽEMĖ NUOLAT – 6, 12, 24, 48, 96 TŪKSTANČIŲ METŲ PERIODIŠKUMU, SUKASI APIE SAVO AŠĮ ir SKRIEJA APIE SAULĘ!
    NUSTAČIAU, kad TAI, KAS ŽEMĖJE VYKO PRIEŠ 3000 metų, KARTOJASI IR kartosis sekančiame tūkstantmetyje! Visa tai yra pranešta mano knygose:
    “Perkūnas”, “Per paeiti į ateitį”, “Pažadinta praeitis”, “Praregėjimas”, “Praeitis ir ateitis”. “Tvanai dievai civilizacijos”. Pastarojoje knygoje yra įmintas ” ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS” kuriam jau per 450 000 metų!
    ŠLOVĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI!!!
    Mano rekvizitai El. p, rzubina@gmail.com mob. 8 647 38740 Kaunas V. Krėvės pr. 5 – 39

    Atsakyti
  6. Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    3 sav. ago

    Mūsų laikų mokslininkams, didžiausias galvos skausmas – GRENLANDIJA!? Beja, jos ateitis labai ir LABAI
    liūdna! Mat ji, nuo Žemės paviršiaus, turės išnykti tuo pat metu, kaip ir LEDYNAI BEI SNIEGYNAI ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE!
    PASAULIO mokslininkams LAIKAS žinoti, kad iki ŠIO TŪKSTANTMEČIO PABAIGOS, VANDENS LYGIS ŽEMĖJE, palaipsniui, PAKILS PER 20 metrų! Prie šio proceso, prisidės ne tiktai GRENLANDIJOS LEDYNAS, bet ir ŠIAURINIUOSE KALNŲ ŠLAITUOSE ESANTYS LEDYNAI BEI SNIEGYNAI!
    Pirmosiomis “KREGDĖMIS” buvo ŠANHAJAUS ir IRKUTSKO miestų tragedijos jau mūsų laikais.
    O kur prasidedančios NUOŠLIAUŽOS VISAME ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE!?

    Atsakyti
  7. Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    3 sav. ago

    Mokslininkams būtina žinoti, kad VANDENS LYGIS ŽEMĖJE, PERIODIŠKAI SVYRUOJA, LAIKE 96 000 metų!
    PASAULIUI LAIKAS PAŽINTI IR KAUNIEČIO ROMUALDO ZUBINO ATRASTUS TREČIĄJĮ BEI KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS BEI KNYGAS : “Pėrkūnas”, “Per praeitį į ateitᔑ “Pažadinta praeitis”, “Praeitis ir ateitis”, “Praregėjimas”, “Tvanai dievai civilizacijos”.

    Atsakyti
  8. Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    3 sav. ago

    Niekam nėra paslaptis , kad LIETUVOJE apstu PUNTUKŲ – MILŽINŲ, kurie net vardus gavo – Barstyčių (Puokės) akmuo; Trečiasis pagal dydį LIETUVOJE ” Kriaučiaus” akmuo, Kelmės rajone Vileikiu kaime; Vilkaviškio rajone Vištyčio kaime; Didysis Dzukijos akmuo ir kt. Ne paslaptis ir tai, kad ŠIUOS MILŽINUS į LIETUVĄ ATGABENO GALINGOS VANDENS SROVĖS IŠ SKANDINAVIJOS !
    Netenka abejoti, kad periodiška besikartojantys LEDYNMEČIAI, ir galingos vandens SROVĖ KAUNE, PRAGRAUŽĖ net SLĖNĮ, jungiantį ŽALIAKALNIO ir ALEKSOTO KRANTUS!
    Netenka abejoti, KAD PO 10 TŪKSTANČIŲ METŲ KAUNO SLĖNIO KRANTAI, VĖL BUS SUJUNGTI GALINGU, ANTARKTIDOJE TIRPSTANČIŲ GALINGU VANDENS SRAUTU!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaunas tęsia paprotį: iškiliausiems metų akademikams įteiktos padėkos ir apdovanojimai

Kaunas tęsia paprotį: iškiliausiems metų akademikams įteiktos padėkos ir apdovanojimai

2020 12 16
Labai naudingus saulės elementus išradusio KTU profesoriaus darbą priėmė žurnalas „Science“

Labai naudingus saulės elementus išradusio KTU profesoriaus darbą priėmė žurnalas „Science“

2020 11 25
Apdovanoti išradėjai: dėmesio centre – adatą pakeisiantis lazeris ir skausmo pleistrai

Apdovanoti išradėjai: dėmesio centre – adatą pakeisiantis lazeris ir skausmo pleistrai

2020 10 04
Įteiktos Lietuvos mokslo premijos | rengėjų nuotr.

Įteikti Lietuvos mokslo apdovanojimai

2020 03 03

Bus įteikti Kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą

2020 02 27
KTU mokslininkai kuria pažangias mikrosistemas

KTU mokslininkai kuria pažangias mikrosistemas

2019 07 05
Lietuvos mokslininkų išradimai „Hannover Messe“ parodoje

Lietuvos mokslininkų išradimai „Hannover Messe“ parodoje

2019 04 03
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laureatai

Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laureatai

2019 03 07
Mechatronika – XXI a. profesiją

Mechatronika – XXI a. profesiją

2018 09 03
Konkursas „Išradimai sveikatai 2018“ | lsmu.lt nuotr.

Išrinkti geriausi išradimai sveikatai

2018 05 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
Gamta ir žmogus

Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

2021 02 25
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta
Kultūra

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

2021 02 24
Policija, kontrolė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių

2021 02 24
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

2021 02 24
VLK ragina pasidomėti e. paslaugomis ir jų naujovėmis
Lietuvoje

TTK akiratyje – asmens duomenų apsaugos klausimai

2021 02 24
Reikšminga elektros energijos kainos dalis vis dar nepakankamai skaidri
Lietuvoje

Ekonomikos komitetas pateikė siūlymus kaip šalinti elektros sutrikimų priežastis

2021 02 24
Nedarai tempimo pratimų – sportuoji veltui?
Lietuvoje

Strateginių sporto šakų sąrašą papildys gimnastika

2021 02 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kai valstyybę vairuoja apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • Kuo toliau, tuo daugiau norisi apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • -.-.- apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • Pajūrietis apie D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
  • Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta
  • Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą
  • Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1500; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 967; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 881; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 761; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 632; komentarų: 18
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 629; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-25 18:30 - 18:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kaunas tęsia paprotį: iškiliausiems metų akademikams įteiktos padėkos ir apdovanojimai

by Kristina Aleknaitė
2020 12 16
0
Kaunas tęsia paprotį: iškiliausiems metų akademikams įteiktos padėkos ir apdovanojimai

Kaunas tęsia paprotį: iškiliausiems metų akademikams įteiktos padėkos ir apdovanojimai | Kauno miesto savivaldybės nuotr. Visuotinis...

Skaityti toliau

Labai naudingus saulės elementus išradusio KTU profesoriaus darbą priėmė žurnalas „Science“

by Kristina Aleknaitė
2020 11 25
6
Labai naudingus saulės elementus išradusio KTU profesoriaus darbą priėmė žurnalas „Science“

Vytautas Getautis | Asmeninė nuotr. KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) profesorius Vytautas Getautis labiausiai žinomas už...

Skaityti toliau

Apdovanoti išradėjai: dėmesio centre – adatą pakeisiantis lazeris ir skausmo pleistrai

by Kristina Aleknaitė
2020 10 04
0
Apdovanoti išradėjai: dėmesio centre – adatą pakeisiantis lazeris ir skausmo pleistrai

Apdovanoti išradėjai: dėmesio centre – adatą pakeisiantis lazeris ir skausmo pleistrai | Lietuvos sveikatos mokslų universiteto...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kai valstyybę vairuoja apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • Kuo toliau, tuo daugiau norisi apie V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros
  • -.-.- apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
  • Pajūrietis apie D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei
  • ŽEMAITIS apie NASA marsaeigis „Perserverance“ sėkmingai nusileido Marso „ežeran“ (nuotraukos, video, tiesioginė transliacija)
Kitas straipsnis
pixabay.com nuotr.

Kaip žiemą išvengti bėdų dėl automobilio akumuliatoriaus?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai