Kaunas ketina laipsniškai peržiūrėti ir tobulinti sporto įstaigų veiklą bei ugdymo sistemą. Kauno miesto taryba pritarė sprendimams apjungti dvi mokyklas į vieną organizaciją ir įgyvendinti įstaigų personalo pokyčius. Tikslas – atsisakyti ūkio dalies etatų pertekliaus, o sutaupytus kaštus investuoti į tolesnį treniruočių sąlygų gerinimą.
Daugiau erdvės vaikų užimtumui
Daugiau kaip 6 tūkst. vaikų kasmet lanko užsiėmimus Kauno miesto sporto mokyklose. Iki šiol jų veikė šešios: „Žalgiris“, „Bangpūtys“, „Startas“, „Baltų ainiai“, „Gaja“ ir Kauno plaukimo mokykla.
Ne vieną olimpietį išugdžiusios sportininkų kalvės jau kuris laikas prašėsi naujovių. Pastaruoju metu be gausiai įgyvendinamų infrastruktūrinių sprendimų prieita ir prie valdymo optimizavimo, organizacinių klausimų.
Siekiant užtikrinti kuo kokybiškesnes sąlygas jaunųjų atletų treniruotėms, nuspręsta peržiūrėti įstaigų žmogiškuosius resursus, įvertinti jų valdomų sporto bazių bei inventoriaus būklę. Visa tai atvedė prie konkrečių veiksmų. Nuspręsta paskutinįkart stambinti įstaigas, „Baltų ainius“ sujungiant su sporto mokykla „Startas“.
Po reorganizacijos žiemos sporto šakų talentus ugdantys specialistai ir toliau tęs įprastus darbus, mokydami beveik 300 vaikų ledo ritulio bei dailiojo čiuožimo subtilybių. Tikimasi, kad mokyklų sujungimas padės stiprinti veiklą, sukuriant dar daugiau erdvės vaikų užimtumui, o tuo pačiu ženkliai sumažins su sportu tiesiogiai nesusijusias administravimo išlaidas.
Atsisako perteklinių etatų
„Norime, kad kuo didesnė lėšų dalis atitektų būtent sportininkų rengimui, trenerių atlyginimams didinti, inventoriui atnaujinti, varžyboms organizuoti ir jose dalyvauti. Todėl pokyčiai turi įvykti pirmoje grandyje – sporto mokyklose. Šiuo metu žadame atsisakyti perteklinių „ūkinių“ ir administracinių etatų. Dėl to nenukentės nei trenerių darbo kokybė, nei jų auklėtinių rezultatai“, – apie permainas kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.
Pasak jo, peržiūrėjus visų mokyklų darbuotojams tenkantį krūvį, nuspręsta panaikinti virš 50 ūkinio-techninio personalo etatų. Tokiu žingsniu siekiama galutinai atskirti sporto veiklas ir atletų ugdymą nuo pastatų administravimo ir priežiūros darbų. Tuo metu trenerių etatų skaičius liks nepakitęs – 187,5.
Skaičiuojama, kad atsisakius perteklinių etatų bus sutaupyta apie 603,8 tūkst. eurų. Sporto bazių ir nuomojamų patalpų priežiūros, valymo, santechnikos gedimų šalinimo bei kitos smulkios ūkio darbų paslaugos bus perkamos pagal poreikį. Šioms išlaidoms numatyta apie 138 tūkst. Eur. Likusi lėšų dalis – beveik pusė milijono eurų kasmet – tolimesnei papildomai sporto mokyklų modernizacijai.
Lankomumui – mobili sistema
Struktūriniai pokyčiai tėra pradinis numatomų pokyčių etapas. Kitas žingsnis – vieninga apskaitos sistema vaikų lankomumui fiksuoti. Artimiausiu metu pradėjus kūrimo darbus, įdiegta platforma pradėtų funkcionuoti jau nuo kitų mokslo metų.
Šitaip siekiama registruoti ne tik sporto treniruotes, bet ir kitus neformaliojo ugdymo būrelius lankančius vaikus. Moderni sistema padėtų tiksliau identifikuoti užsiėmimų populiarumą, pradėtų rūpintis jų turinio kokybe ir veiklų patrauklumu.
„Dabar informaciją apie sporto, meno ar kitas veiklas gauname tiesiai iš miesto mokyklų. Kiekvienas skyrius lengvai suskaičiuoja „savo“ vaikus. Situacija tampa sudėtingesnė, kai mažametis lanko kelis būrelius, pavyzdžiui, muziką ir sportą. Matome, kad per savaitę suplanuotos, tarkime, trys plaukimo treniruotės, tačiau baseine vaikas apsilanko tik kartą. Nežinodami, kad jam dubliuojasi sporto ir muzikos užsiėmimų tvarkaraščiai, darome klaidingas išvadas. Tuo pačiu mums sunkiau identifikuoti tobulintinus aspektus ar realų užimtų ir laisvų vietų pasiskirstymą“, – aiškino M. Šivickas.
Geresniam veiklos derinimui
Naujoji sistema leis nustatyti ar popamokinės veiklos vyksta nustatytu laiku, numatytoje vietoje. Sporto mokyklų administracija gautų aiškius duomenis, kaip išnaudojamos nuosavos ar nuomotos patalpos, koks vaikų kiekis bei darbo krūvis tenka kiekvienam treneriui ar instruktoriui.
Matant augančius srautus, atitinkamai galima kurti naujus etatus arba didinti esamų specialistų atlyginimus. Atsiradus individualiai sportuojančių ar grupių lankomumo nuokrypiams nuo nustatytos normos, būtų lengviau nustatyti jų priežastis.
Šiuo metu svarstoma informacinės sistemos sukūrimui pasitelkti Kauno mokinio pažymėjimus su integruota elektroninių bilietų kortele (EMP), kuri būtų susieta su mobiliąja aplikacija. Veikimo principas – itin paprastas: dažno moksleivio atributu tapęs pažymėjimas nuskanuojamas trenerio ar mokytojo mobiliuoju telefonu, o duomenys apie vaiko apsilankymą ir treniruotės pabaigą saugiai patalpinami debesijoje.
Ateityje ši sistema taip pat leistų efektyviau planuoti visų sporto mokyklų biudžetus. Čia itin svarbu atsižvelgti ne tik į kiekvienos įstaigos darbuotojų skaičių, sporto bazių išlaikymo kaštus ar salių ir kitų patalpų nuomos išlaidas, bet ir konkrečius skaičius apie vaikų įsitraukimą į veiklas.
