Gruodžio 19 d. sukanka 220 m. nuo garsaus Lietuvos geografo, Kaukazo tyrinėtojo, Rusijos imperijos generolo leitenanto Juozapo Chodzkos gimimo.
J. Chodzka gimė 1800 m. gruodžio 19 d. Kryvičiuose, dab. Medilo rajonas Gudijoje. Jo tėvas buvo Jonas Boreika Chodzka, broliai poetai Aleksandras Boreika Chodzka ir Mykolas Chodzka.
1816-1821 m. J. Chodzka studijavo Vilniaus universitete, dalyvavo patriotinėse studentų organizacijose. Dalyvavo estų kilmės Rusijos imperijos karininko K. Tenerio (1783–1859 m.) geodezinėje ekspedicijoje, kuri atliko topografinius matavimus Struvės geodeziniam lankui.
J. Chodzka buvo 1831 m. sukilimo dalyvis, sukilėliai ketino jį skirti Vilniaus komendantu. Sukilimui pralaimėjus, užtartas vyresniųjų karininkų, įvertinusių jo gabumus, išvengė suėmimo, bet buvo priverstas palikti Vilnių ir dirbti Moldavijoje ir Valachijoje.
1840 m. J. Codzka buvo perkeltas į Kaukazą. Ten dirbo Kaukazo topografijos skyriuje, buvusiame Rusijos imperijos kariuomenės Kaukazo korpuso sudėtyje. 1847-1853 m. atliko trianguliacinius matavimus pietų Kaukaze, 1854 m. Armėnijoje, 1859-1866 m. šiaurės Kaukaze, vėliau užkubanėje.
Per 14 sunkių kalnuose praleistų metų jis atliko milžinišką darbą: tiksliai nustatytė 1386 taškų – daugelio viršukalnių – geografinę padėtį ir aukštį virš jūros lygio – duomenis davusius pagrindą geram regiono žemėlapiui. Tai buvo pirmasis geodezinis ir geografinis Kaukazo tyrimas, už kurį J. Chodzkai 1853 m. buvo suteiktas generolo majoro, o 1862 m. generolo leitenanto laipsnis.
J. Chodzka buvo vienas pirmųjų europiečių, 1850 m. rugsėjo 18 d. užkopusių į Ararato kalną. 1867 m. jis išėjo dimisijon.
Už ženklų indėlį į geografijos mokslą J. Chodzka 1868 metais buvo apdovanotas aukščiausiu Imperatoriškosios Rusijos geografijos draugijos apdovanojimu – didžiuoju Konstantino medaliu. Mokslininkų komisija savo ataskaitoje pateikė tokią nuomonę apie J. Chodzkos darbus: „Generolo Chodzkos trianguliacija savo tikslumu ne tik atitinka visus kartografijos, bet ir pačiu griežčiausius geodezijos mokslo reikalavimus. Pagal atlikimo sudėtingumą ir darbo atlikimo nesavanaudiškumą ji leidžia lengvai konkuruoti su visais panašiais darbais atliktais bet kurioje pasaulio vietoje, įskaitant ir Indijos trianguliaciją prieš 25 metus išgarsinusia Everesto vardą“.
Mokslinę ir praktinę J. Chodzkos geodezinių darbų reikšmę labai gerai įvertino iškilus vokiečių gamtininkas ir geografas A. Humboldtas bei garsus Rusijos astronomas ir geodezininkas, akademikas V.J. Struve.
J. Chodzka nuo 1868 m. buvo Rusijos geografijos draugijos garbės narys. Savo mokslinius darbus skelbė rusų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Jis įsteigė savo vardo premija už geriausią darbą Kaukazo geografijos srityje.
J. Chodzka buvo apdovanotas 6 Rusijos imperijos ordinais ir Turkijos aukso medaliu (1833) ir 2 garbės ženklais.
J. Chodzka mirė 1881 m. vasario 21 d. Tbilisyje. Palaidotas katalikų kapinėse.
Šiandien, gruodžio 19 d. J. Chodzkos gimtuosiuose Kryvičiuose Gudijoje buvo iškilmingai atidengta atminimo lenta skirta šio Lietuvos šviesuolio 220-osioms metinėms:
В городском поселке Кривичи состоялась торжественная церемония открытия мемориальной доски в честь 220-й годовщины со дня рождения Иосифа Ходзько – выдающегося ученого, геодезиста и топографа, активного участника работ по созданию Геодезической дуги Струве. #госкомимущество pic.twitter.com/uovrQwEqLC
— Госкомимущество (@GKI_BY) October 19, 2020
