Gruodžio 11 dieną, po priesaikos Seime, darbą pradedantis naujasis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia, kad Lietuvos užsienio politika ir toliau turi būti formuojama remiantis nacionalinio konsensuso principu, išlaikant strateginių geopolitinių nuostatų tęstinumą. Tačiau taip pat reikalingi nauji instrumentai, didesnis aktyvumas ir diplomatinės tarnybos sustiprinimas, kad galėtume atliepti naujus laikmečio iššūkius bei geriau apginti Lietuvos nacionalinius interesus.
„Lietuvos užsienio politika tris dešimtmečius formuojama konsensusu, ir tai neturi keistis. Mūsų valstybės stiprybė – vienybė ir susitarimas. Geopolitinė realybė, realios grėsmės valstybei skatina Vyriausybę matyti iššūkius bei pasiūlyti būdus jiems įveikti, suprantant, kad tam reikalingas platus politinis sutarimas. Kartu reikalingas ir atidesnis žvilgsnis, nauji instrumentai atsakant į laikmečio Lietuvai keliamus iššūkius – kaip stiprinti Lietuvos įtaką ES ir NATO bei palaikyti dar glaudesnius santykius su strateginiais partneriais, kaip padėti tautoms ir valstybėms, kovojančioms dėl demokratijos ir savo laisvės“, – sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Pasak ministro, greta strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų būtina dar labiau sustiprinti ir motyvuoti valstybės diplomatinę tarnybą. „Ydinga politinio pasitikėjimo asmenų „įdiplomatinimo“ tradicija demoralizuoja visą tarnybą. Ši praktika negali tęstis. Numatėme ambicingą diplomatinės tarnybos pertvarkos programą, pagrįstą depolitizavimo ir profesionalizmo, aukščiausių kompetencijų pritraukimo, efektyvaus ir atskaitingo veikimo principais“, – sakė ministras.
Naujasis užsienio reikalų ministras – Gabrielius Landsbergis?!? : Tai Pociūnas taip ir liks iškritęs pro langą, nes sysiojo ne atsargiai ? Ir toliau bus kurstoma neapykanta kaimynams ir vagiami pinigai, skirti perversmininkams ?!?
Nuo amžių (nuo Jogailos) iššūkiu Lietuvos valstybei ir lietuvybei buvo ir šiandien išlieka Lenkijos klijavimasis prie Lietuvos dvišalėmis – partnerinėmis sutartimis. Oskaras Milašius jų sudarymus laikė Lietuvos prapultimi esančiu dėjimusi su Lenkija. Taigi iššūkiu Lietuvos valdžiai yra dvišalystės su Lenkija atsikratymas.
Šiuo metu ta dvišalystė su Lenkija yra atsiradusi iš 1994 m. bendrumo su ja sutarties. Vadinasi, nesuklystume sakydami, kad sutarties netęsimas jos terminui po poros metų baigiantis būtų didžiausias Lietuvos diplomatijos laimėjimas per paskutinį dešimtmetį. Taip būtų atsikratyta to nuo amžių einančio Lietuvos supančiojimo dėjimusu su lenkybe. Ir tai Lenkijai dera ryžtingai ir atvirai rodyti nuo naujos valdžios valdymo pradžios. Tuo pasakant, kad lenkybinis “skvernelizmas” tęsiamas nebus.
Puiku, ačiū – šalies skvernelizacijai kategoriškas NE !