Atlikus Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų tolerancijos korupcijai nustatymo tyrimą ir įvertinus korupcijos suvokimą matyti, kad didžioji dalis darbuotojų korupcijai nepasiduoda (96,8 proc.).
Kad būtų įvertintas Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų požiūris į korupciją ir išsiaiškinta, kiek plačiai paplitęs šis reiškinys ir kokia darbuotojų patirtis bei santykis su korupcinio pobūdžio apraiškomis, 2020 m. spalio 18 d.–lapkričio 13 d. buvo vykdoma Departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal sutartis, anoniminė apklausa. Be kita ko, tyrimu norėta nustatyti ir esmines problemas ir rizikas, susijusias su Departamento vykdoma prevencine veikla.
Svarbu tai, kad didžiosios daugumos apklausoje dalyvavusių darbuotojų požiūris į korupciją neigiamas – jie praneštų apie visus žinomus korupcijos atvejus. Be to, respondentai nurodė, kad žino, kur kreiptis norint pranešti apie korupcijos atvejus.
„Rezultatai rodo, kad Departamente įgyvendinamos korupcijos prevencijos priemonės veiksmingos. Tam, kad kontrolė būtų skaidri, ji vis dažniau vykdoma rotacijos principu, taikomas keturių akių principas, t. y. ūkio subjektų negali tikrinti vienas pareigūnas. Kartu vykdome tarnybinių transporto priemonių naudojimo kontrolę, stebime medžioklės ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių egzaminus, viešiname sprendimus dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų. Ir tai tik dalis priemonių, kuriomis siekiame užkardyti galimą korupciją“, – sako Departamento direktorė Olga Vėbrienė.
Departamento darbuotojai pripažįsta, kad didžiausia korupcijos rizika kyla atliekant ūkio subjektų patikrinimus – ypač tai svarbu atliekų tvarkymo ir mokesčių kontrolės srityje, organizuojant viešuosius pirkimus ir projektus. Atskirai kaip didesnę korupcijos riziką keliantys buvo paminėti ir gyvosios gamtos kontrolės reidai.
„Mes siekiame konkrečiais darbais paneigti nuomonę, kad įstaigoje įsivyravęs nepotizmas, kad sudaryta terpė reikštis korupcijai įsidarbinant ar siekiant užimti aukštesnes pareigas. Tai viena priežasčių, kodėl Departamente buvo įsteigta Imuniteto tarnyba“, – pabrėžia O. Vėbrienė.
Nors daugumai apklaustų Departamento darbuotojų nebuvo siūlomas kyšis, 9,9 proc. asmenų teko susidurti su tokia padėtimi ir kreiptis į vadovus ar STT. Tad, Departamento vadovybės įsitikinimu, svarbu ne tik tai, kad darbuotojai žinotų, kur galima kreiptis tokiais atvejais, bet ir jaustųsi užtikrinti, kad nuo padėties „tie, kas praneša, skaudžiausiai ir nukenčia“ bus apsaugoti.
Kaip pastebi Departamento vadovė, nepakantumą korupcijai skatina daug veiksnių, ypač prie to prisideda jaunesni darbuotojai, įsitikinę, kad požiūris „už darbą turi būti atsilyginama dovanėlėmis“ nepriimtinas.
Tik kyšiais. O šiaip – lengvai.
Kodėl ne „kyšininkavimas, papirkinėjimas“, o „korupcija“? Kodėl ne „pakantumas“, o „tolerancija“? Gal „užkardymas“ vietoje „prevencijos“ jums tiktų? O „respondentas“ koks čia padaras? Gal atsakovas, atsiliepiantis, atsakantis ir pan.? Tiesa, kaip ten su tuo teršiančiu vamzdžiu į marias Klaipėdoje? Tyla?
Kai dirbau apinkosaugos inspektorium, ne kartą susidūriau su kyšininkavimu. Kažkaip pavyko atsispirti. Žinoma, buvo atvejų, kai interesantas pakišdavo kokį butelį po stalu ir tuoj pat dingdavo. Nejaugi vysiesi? Jeigu tik tokia būtų korupcija…