Lietuvos universitetų rektoriai ragina valdžią didinti universitetų bendruomenės įtrauktį į valstybės plėtrą

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (toliau – LURK) asociacija, atstovaujama Lietuvos universitetų rektorių, sveikindama naująjį Lietuvos Respublikos Seimą ir būsimą Lietuvos Respublikos Vyriausybę, tikisi iš jų deramos aukštojo mokslo ir visos švietimo sistemos globos bei teisingų sprendimų, įgalinančių atsinaujinti ir sustiprėti visai sistemai, turinčiai esmines galias prisidėti prie Lietuvos valstybės – Europos Sąjungos ir NATO narės – stiprėjimo, Europos ir pasaulio aukštojo mokslo pažangos.

Universitetai, vykdydami savo tradicinę užduotį, moksliniais tyrimais plėsdami pažinimo ribas, vykdydami kokybiškas studijas, įgalindami technologinius ir socialinius bei kultūrinius pokyčius, tarnaudami viešajam gėriui ir visuomenės gerovei, dabar savo dėmesį stiprina klimato kaitos sulėtinimui ir darnaus vystymosi plėtrai, prisideda prie demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės, socialinio teisingumo, įtraukties ir lygiateisiškumo būdų įgyvendinimo visuomenėje.

Universitetams vykdyti savo užduotį sekasi geriau tada, kai valdžios ir valdymo institucijos gerbia jų bendruomenės narių LR Konstitucijoje įtvirtintą akademinę laisvę bei garantuoja institucinę universitetų nepriklausomybę, suderintą su atskaitomybe visuomenei, taiko aiškų, stabilų bei skaidrų teisinį jų reguliavimą, susilaiko nuo perteklinio kišimosi į institucijų vidaus reikalus ir laiduoja nuolatinį pasitikėjimu gristą pokalbį. Valstybės poreikiai turi būti sprendžiami vadovaujantis bendradarbiavimo ir lygiavertės partnerystės, o ne viešojo administravimo būdu.

Universitetų bendruomenė kviečia pažymint Lietuvos universiteto šimtmetį 2022 metus paskelbti Universitetų metais ir taip sutelkti valdžios ir valdymo institucijas bei visuomenę siekiant puoselėti svarbiausius šiuolaikinės valstybės siekius – visuotinį švietimą, tautos išsilavinimą ir sumanumą.

Universitetų bendruomenė siekia gerinti studijų, mokslinės veiklos ir meninės kūrybos kokybę, kurti naujoves, plėsti lygiavertį tarptautinį bendradarbiavimą, didinti savo indėlį į Lietuvos valstybingumo stiprinimą, yra nusiteikusi reikalingoms pertvarkoms ir tikisi Vyriausybės programoje rasti teisinių ir materialinių prielaidų didesniam universitetų veiklos tvarumui užtikrinti ir teikia šiuos LURK pasiūlymus.

Universitetų bendruomenė kviečia Lietuvos valdžios ir valdymo institucijas parengti ir priimti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriame būtų deramai atspindėtos ir išspręstos Universitetinio sektoriaus plėtros teisinės sąlygos ir materialiniai ištekliai:

Universitetų ir valdžių partnerystės srityje:

• 2022 metus paskelbti Universitetų metais išnaudojant juos universitetų ir visuomenės sanglaudos didinimui, Universitetų ir valdžių partnerystės stiprinimui;
• Valstybės poreikius, išreikštus sutartyse su universitetais, spręsti vadovaujantis lygiavertės partnerystės, o ne viešojo administravimo būdu, valdžioms gerbiant ir garantuojant Universitetų konstitucijos užtikrintą institucinę nepriklausomybę, o universitetams užtikrinant atskaitomybę visuomenei;

Investicijų ir finansavimo srityje:

• Užtikrinti bendras mokslinių tyrimų ir bandomosios plėtros (toliau – MTEP) investicijas, kaip BVP dalies augimą, iki 1,5 procento jau 2024 metais siekiant priartėti prie Europos Sąjungos vidurkio ir numatant privalomą nuosekliai augantį MTEP/BVP santykį, ateityje artėjant prie 3 procentų nuo BVP;
• Užtikrinti suderintą bazinio ir projektinio MTEP finansavimo sistemą, įgalinančią pritraukti ir išlaikyti geriausius universitetų ir mokslinių institutų tyrėjus;
• Plėtoti naujovių kūrimo ekosistemą, sudarant palankią taikomųjų bei tarpdisciplininių tyrimų skatinimo ir finansavimo terpę;
• Užtikrinti tyrėjų atlyginimų augimą tolygiai MTEP finansavimo kaip BVP dalies augimui mokslo ir studijų įstaigose. Konkurencingas, palyginus su kaimyninėmis ES šalimis ir verslu, tyrėjų atlyginimas yra būtina sąlyga, užtikrinant lėšų MTEP projektams pritraukimą iš Europos Sąjungos programų. Užtikrinti, kad būtų laikomasi susitarime su profsąjungomis numatytų įsipareigojimų didinti tyrėjų atlyginimus;
• Sudaryti tvarias teisines ir materialines sąlygas akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui padarant jį konkurencingu šalies ir Europos darbo rinkoje;
• Užtikrinti nuolatinį tvarų finansavimą dėl atviros prieigos prie užsakomų duomenų bazių visiems Lietuvos tyrėjams;
• Užtikrinti tvarų Universitetų infrastruktūros finansavimą atsižvelgiant į vykdomų studijų programų ypatybes, ypatingą dėmesį atkreipiant į verslo poreikius atliepiančias studentų praktinių įgūdžių ugdymo naujienas. Užtikrinti tęstinį finansavimo mechanizmą Universitetų bendrabučių atnaujinimui ir studentų gyvenimo sąlygų gerinimui;
• Neatidėliotinai parengti naują studijų finansavimo būdą, kuris užtikrintų stabilų aukščiausią pridėtinę vertę kuriančių ateities žinovų rengimą šalies darbo rinkai, skatintų studijų ir mokslo institucijas ne varžytis, bet bendradarbiauti, kurti konkurencingą ir ateities darbo rinkos poreikius atitinkančią studijų ir mokslo bazę;
• Atlikti tarptautinį Lietuvos universitetų veiklos ekonominį ir socialinį įvertinimą jų poveikiui šalies raidai nustatyti;
• Nustatyti racionalų norminės universitetinių studijų kainos nustatymo seką;

Universitetinių studijų, mokslo ir naujovių srityje:

• Užtikrinti aktyvų Lietuvos dalyvavimą Europos jungimo procesuose, mokslo ir studijų tarptautiškumą palaikant ir remiant politiškai, teisiškai, finansiškai bei kitomis priemonėms. Kartu su mokslo ir studijų institucijomis sukurti nacionalinį tarptautiškumo plėtros planą;
• Siekiant didesnio Lietuvos aukštojo mokslo įtraukimo į Europos aukštojo mokslo erdvę, plečiantis tarptautinio bendradarbiavimo sumanymams ir būdams, skatinti ir remti prisijungimą prie tarptautinių mokslo ir studijų tinklų, spręsti prisijungimo prie tarptautinių mokslo ir studijų skirstymų klausimą;
• Atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos šalių gerąją praktiką, tobulinti mokslo projektų administravimo ir vertinimo procesus bei tai nustatančius teisės aktus, atkreipiant ypatingą dėmesį į mokslo – verslo bendradarbiavimo svarbą, kurio plėtrą stabdo nelanksčios, perteklinės valstybės pagalbos vertinimo procedūros;
• Papildyti 2021–2030 m. švietimo plėtros programą sisteminio požiūrio nuostatomis apie universitetinių studijų plėtotę;
• Sudaryti palankias teisines ir materialines sąlygas užsienio bei grįžtantiems iš užsienio lietuvių kilmės studentams, parengti Lietuvos aukštojo mokslo pristatymo pasauliui ir užsienio studentų pritraukimo planą;
• Sukurti ir plėtoti talentų pritraukimo ir įtraukimo į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą programą, užtikrinti jos konkurencingumą ir tvarų programos finansavimą atitinkamų Europos šalių programų kontekste;
• Užtikrinti visapusišką 2019 metais veikti pradėjusio Europos universitetų sumanymo, politinį ir materialinį palaikymą, nes ji reikalauja ir konkrečių veiksmų nacionaliniu lygiu. Šis sumanymas turėtų būti sėkmingas ir veiksmingas bei atnešti naudą ne tik jame dalyvaujantiems Lietuvos universitetams, bet ir visai šalies aukštojo mokslo sistemai, padarys ją labiau matomą ir pripažįstamą Europoje;
• Sudaryti reikiamas teisines ir materialines sąlygas visą gyvenimą trunkančių studijų įgyvendinimui, sukurti aiškią ir skaidrią formaliu, neformaliu ir savišvietos būdu įgytų žinių ir gebėjimų vertinimo ir pripažinimo sistemą, užtikrinančią didesnį aukštojo mokslo studijų prieinamumą;
• Užtikrinti bendrojo ugdymo kokybę, kuri turėtų atitikti Universitetinių studijų kokybės reikalavimus;
• Užtikrinti universitetų nepriklausomybę doktorantūros procese įgalinant lanksčiau vykdyti doktorantų priėmimą ir keisti priėmimo į doktorantūrą taisykles siekiant didesnio doktorantūros veiksmingumo;
• Įteisinti vieningą Mokslo ir Studijų sričių ir krypčių skirstymą suderinant dabar atskirus Mokslo ir Studijų skirstytojus;
• Sutvarkyti mokslo ir studijų veiklos rezultatų vertinimo sistemą, mažinant vertinimų valdymo naštą;

Investicijų į aukštąjį mokslą ir viešųjų pirkimų srityje:

• Užtikrinti ilgalaikį, tvarų, skaidrų ir lygias galimybes suteikiantį universitetų plėtros finansavimą;
• Palengvinti išskirtinės mokslinės įrangos įsigijimo galimybes;
• Pritaikant kitų Europos Sąjungos šalių praktiką viešųjų pirkimų moksliniams  tyrimams taisyklių nustatymą ir procedūras supaprastinti taip, kad Lietuvos mokslininkų siūlomos paslaugos būtų patrauklios šalies ir užsienio mokslo tyrimų ir verslo subjektams;
• Priimti 2017 m. viešųjų pirkimų įstatymo pataisą panaikinančią perteklinį reikalavimą dėl mokslo skelbimų;
• Atstatyti galimybę varžytuvėse dalyvaujantiems dalyviams aiškinti ir tikslinti pasiūlymus, taip išvengiant nereikalingų varžytuvių nutraukimų;
• Numatyti pirkimų varžytuvėse dalyvaujančių įmonių atsakomybę dėl nepagrįstų reikalavimų, skundų teikimo, kurie stabdo ar piktybiškai vilkina pirkimų procesą ir/ar siekia nesąžiningo rinkos iškraipymo;

Mokslo ir studijų skaitmenizavimo srityje:

• Skirti tikslines investicijas mokslo ir studijų institucijų informacinių technologijų infrastruktūros (IT platformų, sistemų, programinės įrangos, atvirųjų išteklių, auditorijų ir akademinės aplinkos pritaikymo mišriam/nuotoliniam mokymui poreikiai) atnaujinimui;
• Ateities ekonomikos DNR plane, atitinkamai kaip ir bendrojo ugdymo sektoriui, numatyti lėšas aukštojo mokslo institucijoms skaitmeninių priemonių įsigijimui;
• Plėtoti vieningas mokslo ir studijų duomenų paieškos sistemas pasitelkiant šiuolaikiškas debesų technologijas;
• Teisiškai ir materialiai skatinti šiuolaikinių mokymo priemonių ir būdų diegimą studijose, skirti paramą dėstytojų skaitmeninių, mokomųjų gebėjimų tobulinimui;
• Tarpininkauti apibendrinant mokslui ir studijoms būtinos programinės įrangos poreikius ir sudarant institucijoms palankias sąlygas šios įrangos įsigijimui;
• Užtikrinti tinkamą prieigą prie nacionalinių ir tarptautinių akademinį sąžiningumą didinančių tinklų.

Socialiniai matmenys aukštajame moksle:

• Socialinių matmenų (socialinės dimensijos) sąvoka turi aprėpti ir kokybišką studijų aplinką, prieinamas socialines bei akademines paslaugas ir infrastruktūrą, kuri užtikrintų sklandų studijų procesą, asmenybės ugdymąsi bei sveikatą;
• Skatinti būtinus pokyčius, kurie mažintų studentų apmokamam darbui skiriamą laiką, užtikrinant jiems pakankamą finansinę paramą, leidžiančią daugiau laiko skirti studijoms ir akademiniams pasiekimams;
• Užtikrinti, jog visiems studentams, kurie atitinka teisės aktuose numatytus socialinių stipendijų gavimo bruožus, būtų užtikrinta finansinė parama;
• Sudaryti galimybes aukštosioms mokykloms sukurti bei palaikyti veiksmingas bei sistemiškas studentų pažangos stebėjimo ir pagalbos jiems teikimo priemones;
• Stiprinti aukštųjų mokyklų administracijos ir dėstytojų gebėjimus dirbant su studentais, turinčiais išskirtinių poreikių;
• Sudaryti sąlygas aukštosioms mokykloms stiprinti studentų psichikos sveikatos raštingumą, užtikrinant nemokamų psichologo konsultacijų prieinamumą bei dažną apsauginių veiklų vykdymą;
• Sudaryti teisines ir materialines sąlygas Universitetų ir Lietuvos studentų sąjungos įsipareigojimo, siekiančio, kad kiekvienas absolventas studijų metu galėtų pasirengti tapti patvirtintu pirmosios pagalbos teikėju pagal ERC reikalavimus, (turintis ne tik teorines žinias, bet ir praktinius gaivinimo įgūdžius), įgyvendinimui;
• Skatiname atlikti nacionalinį tyrimą, įvertinantį, ar dabar galiojanti priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema nesukuria socialinės atskirties ir neriboja aukštojo mokslo prieinamumo, nustatyti aukštajame moksle nepakankamai atstovaujamas socialines grupes, išanalizuoti dabartinę priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką socialinio teisingumo aspektu ir pasiūlyti galiojančios tvarkos keitimo sprendinius, atitinkamus priėmimo į valstybės finansuojamas vietas būdus.

LURK norėtų pasiūlyti glaudesnį Universitetų akademinės bendruomenės bendradarbiavimą su valdžios ir valdymo institucijomis teikiant savo žinovus, kurie prisidėtų prie Vyriausybės programos parengimo bei įgyvendinimo.

LURK prezidentas prof. Eugenijus Valatka.