Apie studijas užsienyje – pramanai, kuriais vis dar tikime

Rinktis studijas užsienyje ar Lietuvoje – dažno vyresniųjų klasių moksleivio ir jo tėvų galvos skausmas. Priimant sprendimą būtina apsvarstyti įvairius aspektus: kaip išsirinkti gerą universitetą; kaip įgyti kokybišką išsilavinimą; kiek kainuos studijos ir pragyvenimas kitoje šalyje bei daugelį kitų.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės doc. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, ieškant atsakymų mus dar veikia itin gajūs pramanai apie studijas užsienyje.

1 pramanas – studijos užsienyje yra geresnės

Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės teigimu, egzistuoja keistas įsitikinimas, kad jei vaikas yra gabus, gerai mokosi, tai jį būtinai reikia siųsti studijuoti į užsienį. Kodėl taip yra?

Visų pirma, anot docentės, mus vis dar veikia gerai žinomas posakis, kad svetimame kieme žolė atrodo žalesnė. „Nuo seno turime įsitvirtinusį mistifikuotą posakį „išvažiavo į užsienį“, kuris sudaro įspūdį ir perša mintį, kad tai didelis pasiekimas. Kita svarbi priežastis – nacionalinis diskursas apie mūsų aukštąjį mokslą. Nors du mūsų šalies universitetai tarptautiniuose universitetų reitinguose patenka tarp 2 proc., vienas – tarp 4 proc. geriausių pasaulio universitetų, vis tiek visuomenėje tai lieka neįvertinta, kalbama apie prastą studijų kokybę, nors tai nėra tiesa“, – sako Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Anot jos, žvelgdami į užsienio universitetus mes neturime galimybės pasižiūrėti, kaip yra iš tikrųjų, matome tik gražiai pateiktą reklamą ir dažnu atveju patikime bei pasikliaujame tik ja.

2 pramanas – Lietuvos universitetai nesuteikia praktinių įgūdžių

Pasak Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės, kitas populiarus pramanas, kurį galima išgirsti iš studentų, jau pradėjusių studijas užsienyje – kad tose įstaigose siūloma praktika nuo pirmų dienų. „Kai pradedi gilintis, kokių universitetų studentai tai pasakoja, paaiškėja, kad jie mokosi koledžuose, o tai yra kolegijų atitikmuo Lietuvoje. Savoje šalyje mes gana neblogai suprantame, kuo skiriasi kolegijos nuo universitetų, o užsienyje tas skirtumas tarp koledžų ir universitetų nėra taip išryškinamas, reikia labiau pasigilinti“, – pastebi docentė.

Taip pat ji atkreipia dėmesį, jog ir šis pramanas – kad universitete neįgyjama praktinių įgūdžių – jau nėra teisingas. „Šiandieniniai mūsų universitetai sutelkti ir į praktinę pusę, tai – ne teorinių žinių kalvės. Studentas yra paruošiamas ne tik savarankiškai mąstyti, spręsti problemas, bet yra išmokomas ir praktinių gebėjimų. Pavyzdžiui, pas mus kūrybinių industrijų studijose jis gauna labai daug įrankių, yra mokomas visokeriopo medijų turinio kūrimo – nuo vaizdo fiksavimo, garso ir vaizdo montavimo įrangų panaudojimo, darbo su grafinio dizaino programomis įgūdžių iki socialinių tinklų palaikymo, aplikacijų kūrimo praktikos“, – pabrėžia dekanė.

3 pramanas – Lietuvos universitetai neatsižvelgia į darbdavių poreikius

Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė pasakoja, kad paskaitas VGTU, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos universitetų, skaito ne tik tyrimais užsiimantys dėstytojai, bet ir stipriausi savo sričių praktikai; aktyviai kuriasi konglomeratai su verslu ir tokiu būdu randami itin naujoviški bendradarbiavimo būdai: „Visiems darbdaviams reikia geriausių darbuotojų. Anksčiau darbdaviai mūsų prašydavo atrinkti geriausius studentus. Bet galiausiai jie suprato, jog naudingiausia, kai jie patys įsitraukia į studijų procesą, investuoja savo laiką – sutinka dėstyti, būti studijų dalimi. Šitaip jie gauna prieigą prie geriausių jaunųjų profesionalų, patys juos moko, augina ir vėliau pasiima dirbti pas save“.

VGTU Kūrybinių industrijų fakultetas žengė dar vieną žingsnį link to, kad kūrybiškam jaunam žmogui suteiktų kuo daugiau patirties ir nuvestų į rinką trumpiausiu keliu. „Pradėjome bendradarbiauti su reklamos mokykla „The Atomic Garden Vilnius“, todėl šiemet įstojusieji į VGTU Kūrybines industrijas studijų metu šalia savo mokomųjų dalykų dar galės rinktis ir „The Atomic Garden Vilnius“ siūlomus kūrybiškumo, prekės ženklo vadovo ar reklamos modulius. Tai padariusieji kartu su VGTU diplomu gaus reklamos mokyklos „The Atomic Garden Vilnius“ diplomą“, – pasakoja VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė.

4 pramanas – darbdaviai labiau vertina užsienyje įgytą diplomą

Pasak Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės, darbdaviai vertina ne diplomą, o žinias ir įgūdžius: „Mūsų diplomas yra pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje, jis yra lygiavertis kitų aukštųjų mokyklų diplomams. Tačiau vienas jis pats savaime nereiškia tiek daug, kiek diplomas kartu su įgytais gebėjimais“.

VGTU docentė atkreipia dėmesį, kad tarptautinė patirtis yra labai vertinga ir ją nesunkiai galima įgyti pasirinkus studijas Lietuvoje. „Geriausi Lietuvos universitetai turi didelius tarptautinio mobilumo išteklius, atveriančius praktiškai neribotas galimybes. Įstojus į gerą Lietuvos universitetą, studijuojant pigiau ir arčiau namų, o gal net nemokamai ir dar gaunant stipendiją, yra galimybė išvažiuoti į užsienį pastudijuoti ar įgyti praktikos net tris kartus. Galima išvykti arba į du skirtingus universitetus, arba į vieną išvykti metams ir ten pastudijavus gauti dar vieną diplomą. Trečią kartą dar galima išvažiuoti į praktiką užsienyje“, – apie Lietuvos universitetų suteikiamas galimybes pasakoja Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė.

Pasak jos, neseniai atsirado ir trumpieji vizitai, kurių metu dėstytojas gali išsivežti studentus į užsienį trumpam laikui – renginio rengimui, projektui, užduočiai atlikti. „Pas mus į fakultetą jau antrus metus atvažiuoja studentai iš Belgijos, atvykę jie tris dienas dirba su mūsų studentais, kuria tam tikrą projektą. Tarptautinė patirtis dabar formuojasi ir Lietuvoje“, – pasakoja VGTU docentė.

Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė pabrėžia – Lietuvos universitetai tikrai yra pasikeitę, turėtų pasikeisti ir požiūris į juos.