Kas pigiau: nuosavas automobilis ar kitos susisiekimo priemonės?

Nors nuosavo automobilio turėjimas ilgą laiką buvo vertinamas kaip didžiulis privalumas, pastaruoju metu ši nuostata palengva kinta. Tai lemia ne tik vis labiau augantys automobilio išlaikymo kaštai, bet ir įvairių kitų susisiekimo priemonių pasirinkimas. Be to, visuomenei vis svarbesnė tampa taršos tema, taip pat skatinanti permąstyti savo poreikius ir įvertinti, ar reikiamus atstumus įmanoma pasiekti tik nuosavo automobilio dėka?

Šalies gyventojų išlaidos transportui krepšelyje užima kone didžiausią dalį

Automobilius žmonės renkasi pagal poreikį ir galimybes. Ir nors daugelis sutiks, kad vairuoti naują automobilį visada reiškia daugiau komforto, įsigyti tokį – tiesiai iš salono – vis dar yra prabanga. Vis dėlto, net pasirinkus vairuoti senesnę naudotą transporto priemonę, jos išlaikymas atsieina gana solidžią pinigų sumą. Taip dažnai yra todėl, kad senesniems automobiliams reikia daugiau priežiūros.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje vieno gyventojo išlaidos asmeninėms transporto priemonėms, įskaitant nuoseklią priežiūrą, per metus gali siekti nuo 300 iki 500 eurų. Pasak Lietuvos statistikos departamento duomenų, šalies gyventojų išlaidos transportui yra antros pagal dydį išlaidos visame vartojimo krepšelyje, jas aplenkia tik išlaidos maistui. Tiesa, dažnai išlaidų sąmatą sudaro ne pati automobilio pirkimo kaina, o jos išlaikymas ir remontas.

Maža to, dauguma tautiečių, net ir turėdami nuosavą automobilį, neretai naudojasi ir viešuoju transportu, o susumavus visas išlaidas, – automobilio pirkimo, jo išlaikymo ir viešojo transporto – kaip nurodo „Eurostat“, vienas gyventojas per metus gali išleisti ir apie 1,6 tūkst. eurų.

Jaunesnė karta nuosaviems automobiliams nebetarnauja – taupo ir pinigus, ir laiką

Jeigu ankščiau vairuoti automobilį iš dalies reiškė tam tikrą statusą, tai šiais laikais tendencijos palengva keičiasi. Šia nuostata vis dažniau vadovaujasi jaunoji karta, suvokdama, jog nuosavas automobilis dažnu atveju tampa ir tam tikra našta. Be to, jaunesni žmonės turi kitokį požiūrį į aplinkosauginius klausimus, todėl drąsiau prisijaukina didmiesčiuose siūlomas transporto alternatyvas.

Užkietėjęs keliautojas ir žurnalistas Orijus Gasanovas prisipažįsta, jog vairuotojo pažymėjimo taip pat neturįs ir, nors kartkartėmis dėl to jaučia spaudimą iš aplinkos, pats blogai nesijaučia.

„Lietuvoje atstumai yra juokingi, nematau reikalo tarnauti nuosavam automobiliui. Palangoje, kur leidžiu ištisas vasaras, turiu dviratį, tad visus reikiamus atstumus įveikiu su juo. Vilniuje trumpoms distancijoms renkuosi nuosavą paspirtuką, o didesnėms – pavežėjų paslaugas. Patikėkit, spūsčių metu tai kur kas geriau nei vykti asmeniniu transportu: galiu kur reikia iššokti, nueiti, pabėgėti, o jei kelionė rami, išnaudoju laiką reikalų tvarkymui“, – pasakoja O. Gasanovas.

Svarstyti, kokio malonumo netenka, nevairuojant savo automobilio, keliautojas taip pat neketina:

„Čia tas pats, kas kalbėti apie neragautą skonį. Žinau, kad kitiems malonu sėsti už vairo ir leistis kur akys mato, o man smagu, kai mane veža ir aš galiu kalbėti telefonu, naršyti internete, planuotis ar atlikti tam tikrus darbus. Niekada nejaučiau nuoskaudų, kad nevairuoju – šiais laikais tai tikrai nėra praradimas. O atvažiuoti į vietą pailsėjusiam – didelis privalumas“, – įsitikinęs O. Gasanovas.

Keliaujant užsienyje, kas jau taip pat yra tapę neatsiejama O. Gasanavo gyvenimo dalimi, būtinybės vairuoti jis taip pat nemato.

„Yra šalių, kur tiesiog būtina bet sykį pavažiuoti su vietos gyventojais, nes tai tam tikra, atskira kultūros pažinimo forma. Aišku, gal mėgstantiems ramybę ir privatumą, smagiau laiką leisti nuomotame automobilyje, bet, man, vertinančiam žmogiškąjį ryšį, visuomet įdomu važiuoti labiau kaip vietiniam“, – teigia žurnalistas.

Teigia, kad Lietuvoje savas transportas nebūtinas – renkasi alternatyvas

Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai daugėja alternatyvų nuosavam transportui: nuo viešojo transporto, iki pavežėjų ir mikromobilumo paslaugų. Kaip pasakoja populiarios pavežėjimo „Bolt“ platformos vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius, mūsų šalyje įveikti atstumams nuosavas automobilis tikrai nebėra būtinybė.

Jo nuomone, vis didesnė visuomenės dalis ima vertinti ne tik pinigus, skiriamus automobilio išlaikymui, bet ir laiką, kurį tenka investuoti, norint jį prižiūrėti ir teisingai rūpintis. Kitas opus klausimas didmiesčių gyventojams, pasak A. Pacevičiaus, yra automobilio parkavimas, neretai reikalaujantis nemažų pastangų ir papildomų kaštų. Vadovo teigimu, tai ir yra pagrindinės priežastys, skatinančios visuomenę išbandyti ir prisijaukinti alternatyvas.

„Matome, kad pavežėjai, kurių populiarumas dėl lankstumo ir adekvačių įkainių yra daug kam prieinamas, bei mikromobilumo paslaugos žmonėms išties tinka ir patinka. Šie vartotojai vertina ekologijos aspektą, savo laiką ir galimybes, jie nebenori tarnauti automobiliams, tačiau drauge neapsunkina susisiekimo proceso. „Bolt“ duomenimis, renkantis alternatyvias asmeniniam automobiliui transporto priemones, per mėnesį išleidžiama apie 300 eurų – į šią sumą įeina vidutiniškai apie 2,5 kasdienių kelionių mieste ir apie tris ilgesnes keliones užmiestyje maždaug 150 km atstumu“, – teigia A. Pacevičius.

Įmonės vadovas prisipažįsta, kad pats automobilio ne tik nevairuoja, bet ir neturi vairuotojo pažymėjimo.

„Manau, gyvename tokiais laikais, kai tam nebėra būtinybės, dėl to neturi jaustis kaltas ar įpareigotas – pasirenki patogiausią alternatyvą ir atsiduri reikiamoje vietoje reikiamu metu“, – svarsto A. Pacevičius.

Jis taip pat pastebi, kad pastaraisiais metais požiūrį į nuosavą automobilį iš dalies keičia ir naujai besiformuojanti darbo kultūra – nuotolinis darbas. Ypač ryškūs pokyčiai, anot A. Pacevičiaus, buvo juntami pirmojo karantino metu, o šiuo metu padėtis iš dalies kartojasi – dirbant iš namų, nuosavi automobiliai vis ilgiau stovi nenaudojami.