Mirė žymus baltistas Gvidas Mikelinis (nuotraukos, video)

Lapkričio 25 d., eidamas 70-uosius metus mirė žymus senosios lietuvių raštijos tyrinėtojas, baltistas, italų kalbininkas prof. habil. dr. Gvidas Mikelinis (Guido Michelini).

G. Mikelinis gimė 1951 m. liepos 2 d. šiaurės Italijos mieste Parmoje. 1970–1974 m. Bolonijos universitete studijavo klasikinę filologiją, 1975–1976 m. Vilniaus universitete (VU) – baltų kalbotyrą. 1981 m. VU apgynė mokslų kandidato disertaciją „Teksto lingvistika ir indoeuropiečių prokalbė: pasyvas“, 1988 m. – daktaro disertaciją „Laiko, veikslo ir nuosakos kategorijos ir jų funkcionavimas baltų kalbose“.

1975 metais atkeliavęs į Lietuvą, pamilęs lietuvių kalbą, Vilniuje apgynęs daktaro ir habilitacinę disertacijas, italų kalbininkas čia atrado ir savo gyvenimo meilę Birutę Žindžiūtę tuo metu Vilniaus universitete studijavusią lituanistiką. Meilė nugalėjo sovietmečio išbandymus –  ponia Michelini Birutė tapo 1984-aisiais ir su vyru išvyko gyventi į Italiją.

1978–1987 m. G. Mikelinis dėstė Milano katalikų universitete, 1987–1994 m. – Potencos universitete. Nuo 1994 m. dirba Parmos universitete, kur dėsto ir baltų filologiją. 1979 m. Vilniaus universiteto, 1993 m. ir 1995 m. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. 2000 m. Klaipėdos universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.

G. Mikelinis tyrė senovės lietuvių kalbos paminklus, nagrinėja prūsų kalbos klausimus, užsiėmė Lietuvių literatūros vertimu. 1990 m. į italų kalbą išvertė Antano Baranausko „Anykščių šilelį“ (La selva di Anykščiai), o 1991 m. – „Sibiro lietuvių dainas“ (Canti lituani dalla Siberia). Italų ir lietuvių spaudoje paskelbė straipsnių Lietuvos istorijos, lietuvių ir italų ryšių klausimais.

Lietuvių kalbotyrai ir apskirtai kultūrai italų kalbininkas yra ypač daug nusipelnęs senųjų lietuvių kalbos paminklų publikavimu ir tyrinėjimu. Svarbiausieji šios srities veikalai: „Vertimai iš lotynų kalbos 1600 m. lietuviškoje knygoje“ (1991 m.), „Simono Vaišnoro 1600 m. Żemczuga Theologischka ir jos šaltiniai“ (2000 m.), „Jonas Bretkūnas Giesmes Duchaunas ir kitos 1589 metų liturginės knygos: tekstai ir jų šaltiniai“ (2001 m.), „Prūsijos lietuvių bažnytinės giesmės. Nuo Mažvydo iki Kleino“ (2002 m.), „Lozoriaus Zengštoko Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos ir jų šaltiniai“ (2004 m.) ir kt. Labai svarbu, kad šiuos lietuvių kalbos paminklus mokslininkas paskelbė su šaltiniais, iš kurių jie buvo verčiami. Tai jam pavyko nustatyti remiantis Lietuvoje neprieinama senąja Europos šalių literatūra.

G. Mikelinio ir jo žmonos Birutės Žindžiūtės-Mikelini pastangomis nuo 2005-ųjų Parmos universitete buvo pradėtas skaityti savarankiškas lietuvių kalbos kursas – pirmas tokio pobūdžio kursas Italijos universitetuose. Nuo 2000-ųjų  iki pat šiol profesorius aktyviai rūpinosi akademiniais studentų, bei dėstytojų  mainais tarp Parmos ir Klaipėdos universitetų.

G. Mikelinis itin atidžiai tyrinėjo giesmes, parengė lietuviškų giesmynų leidimus, aptarė Mažosios Lietuvos giesmynų istoriją nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos. Jis sakydavo, kad negali gyventi Lietuvoje ir netirti jos kalbos, istorijos, ryšių su Italija. Mokslininkas skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universitete, Klaipėdos universitete, bendravo su baltistais, senųjų raštų tyrėjais. Pagarbiai prisimindavo savo mokytoją akademiką Vytautą Mažiulį, kitus kolegas, jam rūpėjo Lietuvių kalbos instituto mokslininkų darbai.

Taip pat domėjosi teatru, buvo muzikalus, grojo vargonais. Jis norėjo kaip įmanoma daugiau ir greičiau padaryti. Vis kartodavo, kad Lietuva jo šalis, kad jis baigęs darbus gyvens Lietuvoje. Mokslininkas turėjo savo tikslą ir nuosekliai dirbo. Prof. habil. dr. G. Mikelinis buvo Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys, Lietuvos katalikų mokslo akademijos tikrasis narys. Už nuopelnus apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (2002 m.), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos medaliu (1998 m.)

„Liūdna naujiena pribloškė, sukrėtė ir privertė permąstyti daugelį dalykų, prisiminti visas bendravimo akimirkas. Baltistikos pasaulis bus kitoks be iškeliavusio Kolegos. Jis nebus pamirštas, gal ta mūsų žinia nors truputį paguos Gvido taip godotiną šeimą. Prisiminimų atgarsiai visiems laikams pasiliks mūsų atmintyje“, – rašoma Lietuvių kalbos instituto užuojautoje.

Užuojautą dėl G. Mikelinio mirties Velionio artimiesiems, bičiuliams, visiems profesoriaus mokslinės kūrybos vertintojams  pareiškė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Užuojautą pareiškė taip pat ir laikinai einantis pareigas švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

„Tai didelė netektis tiek pasaulio baltistų bendruomenei, tiek lietuvių kultūrai. Profesorius Gvidas Mikelinis atliko reikšmingą vaidmenį lituanistikoje tyrinėjant Mažosios Lietuvos raštiją ir baltistikoje tiriant prūsų ir baltų kalbų istoriją. Jis taip pat buvo lietuvių kultūros ir literatūros ambasadorius Italijoje – savo vertimais ir straipsniais pristatė italams lietuvių literatūrą, istoriją, kultūrą, dalyvavo ne tik Italijos, bet ir Lietuvos moksliniame ir kultūriniame gyvenime“, – rašoma ministro užuojautoje A. Monkevičius.