Antradienis, 16 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Tyrimas: daliai žmonių atvirų biurų triukšmas daro įtaką darbingumui ir susikaupimui (video)

www.alkas.lt
2020-11-13 06:00:36
91
PERŽIŪROS
0
Tyrimas: daliai žmonių atvirų biurų triukšmas daro įtaką darbingumui ir susikaupimui (video)

Eleonora Šeimienė | KOG nuotr.

 Eleonora Šeimienė | KOG nuotr.
Eleonora Šeimienė | KOG nuotr.

Kalbant apie triukšmą darbo vietoje, pirmiausiai pagalvojame apie statybas ir gamyklas, tačiau su triukšmu darbe susiduria net ir atvirų biurų darbuotojai. Anot žinovų, kai kuriems iš jų perteklinis triukšmas gali sukelti stresą ir įtampą, o šiuos išduoda padažnėję širdies dūžiai. Lietuvoje pirmą kartą atliktas pilotinis tyrimas parodė, kad triukšmas išties gali turėti įtakos dėmesingumui ir susitelkimui į atliekamą užduotį. Dvi dienas stebėjus bandymo dalyvių širdies ritmo pokyčius dirbant su triukšmą slopinančiomis ausinėmis ir be jų, paaiškėjo, kad net 4 iš 6 tyrime dalyvavusių asmenų tylesnėje aplinkoje širdies dūžiai sumažėję arba žymiai sumažėję.

Į pilotinį tyrimą buvo pakviesti šeši dalyviai, iš kurių 3 vyrai ir 3 moterys. Dalyviai buvo skirtingų profesijų atstovai nuo 25 iki 35 metų, bet juos vienijo vienas bendras bruožas – visi dirbo atviro tipo biuruose. Dalyviai bandyme dalyvavo dvi dienas. Skirtingomis dienomis buvo sekama jų savijauta, kai jie dirbo įprastą darbą savo atviro biuro aplinkoje. Vieną dieną dalyviai bandyme dalyvavo be garsą ir triukšmą slopinančių ausinių, kitą dieną – su ausinėmis. Abi dienas visi dalyviai nešiojo įrangą, nustatančią ir analizuojančią širdies dūžių kiekį per minutę. Širdies dūžiai, kaip rodiklis, yra tiesiogiai siejami su žmogaus dėmesingumu ir gebėjimu susitelkti į atliekamą darbą bei užduotis. Pilotinį bandymą atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto žinovai, o tyrime naudotos „Huawei FreeBuds Pro“ belaidės garsą slopinančios ausinės.

Pasak KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovės dr. Eleonoros Šeimienės, būtent širdies ritmo pasikeitimas rodo, kad, tikėtina, žmonės, kurių dūžiai tą dieną buvo retesni, galėjo geriau susitelkti į savo darbą bei atliekamas užduotis.

„Nedidelės apimties pilotiniame tyrime pastebėjome, kad daliai dalyvių triukšmo įtaka dienos metu daro juntamą įtaką darbingumui ir susikaupimui. Kalbant apie tyrimo rezultatus plačiau, 6 jo dalyviai pasiskirstė į 3 grupes. Dviem iš jų triukšmą slopinančios ausinės parodė gana ryškius pokyčius ir pagerino savijautą – jų širdies dūžių kiekis per minutę buvo ženkliai sumažėjęs tą dieną, kai jie dirbo savo įprastą darbą su triukšmą slopinančiomis ausinėmis. Kitiems dviem dalyviams taip pat pasireiškė savijautos ir širdies dūžių pokyčiai dirbant su ausinėmis, tik jie nebuvo tokie žymūs, o likusiems dviem dalyviams darbas su ausinėmis ar be jų įtakos neturėjo. Taigi, šis pilotinis bandymas parodė, kad visgi triukšmas darbinėje aplinkoje mus veikia, net ir naujoviškuose atviro tipo biuruose. Tiesa, vieniems žmonėms šis poveikis beveik nesijaučia, o kitiems jaučiasi kur kas labiau ir turi netgi rimtos įtakos jų gebėjimui susikaupti bei darbingumui. Šis pilotinis bandymas gali būti įžanga į platesnės apimties tyrimus apie darbuotojų savijautą dirbant atviro tipo biuruose“, – nurodo dr. E. Šeimienė.

Atviro tipo biurai – pilkoji zona

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja dr. Jelena Stanislavovienė išskiria, kad triukšmas darbo vietoje ir jo poveikis sveikatai yra reglamentuotas Lietuvos įstatymų, tačiau atviro tipo biurai yra pilkoji zona.

„Teisės aktai, kuriuose kalbama apie triukšmą darbo vietoje, pirmiausiai saugo darbuotojus nuo klausos praradimo, kurį gali sukelti toks triukšmas. Bet tikrovė tokia, kad galimos triukšmo darbe sukeltos pasekmės – ne vien klausos praradimas. Tai gali būti ir nelaimingi atsitikimai, taip pat nerimas, širdies kraujagyslių sistemos ligos, padidėjęs kraujospūdis, sumažėjęs dėmesys, susitelkimas, motyvacija dirbti ar darbingumas. Nagrinėjant šią sritį, įvairiose šalyse atliekami tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, kokį poveikį darbinės aplinkos triukšmas daro darbuotojams. Štai Italijoje 2019 metais skelbtas tyrimas, kuriame dalyvavo 1078 biuro darbuotojų, parodė, jog nuo 66 iki 69 proc. darbuotojų nurodo, kad triukšmas darbo vietoje veikia jų gebėjimą susitelkti. Taip pat 70 proc. darbuotojų nurodė, kad jie norėtų, jog biure būtų naudojamos garso priežiūros priemonės“, – pabrėžia dr. J. Stanislavovienė.

Pasak dėstytojos, Lietuvoje šių metų spalio mėnesį vykdytas pilotinis tyrimas su garsą slopinančiomis ausinėmis įdomus dėl kelių bruožų.

„Tai, kad darbinėje aplinkoje mus veikia triukšmas ir kad jis gali turėti daugiau nei vieną šalutinį poveikį – šios srities tyrimų klasika. Bet ką įdomaus parodo būtent šis bandymas, yra tai, jog darbuotojus labai nevienodai veikia atviro tipo biurams būdingas triukšmas. O pats triukšmas labai įvairus – tai ir kolegų pašnekesiai, juokas, skambučiai, virtuvės ar kavos aparato garsai ir t. t. Kitas svarbus bruožas, kurį leidžia išskirti šis tyrimas – garsą slopinančių ausinių poveikis. Sprendžiant triukšmo problemas atviruose biuruose, pirmiausiai patariama galvoti apie organizacines triukšmo mažinimo priemones – biuro išplanavimas, garso slopinimo sistemos, garsą sugerianti danga, biuro taisyklės ar pan. Bet jei šių priemonių nepakanka arba jeigu jas sunku įdiegti, darbuotojai gali pasirūpinti asmeninėmis triukšmo slopinimo priemonėmis – pavyzdžiui, ausinėmis – ir jos padės ženkliai sumažinti neigiamą triukšmo poveikį darbingumui ar susikaupimui“, – teigia dr. J. Stanislavovienė.

Dr. Jelena Stanislavovienė | VU nuotr.
Dr. Jelena Stanislavovienė | VU nuotr.

Kas yra ir kaip veikia triukšmo slopinimas? 

Anot Šarūno Urbono, „Huawei“ gaminių vadovo Lietuvoje, garso slopinimas – kaip ir triukšmo poveikis mums – yra labai individualus dalykas, todėl jį taip pat reikia prisitaikyti pagal save.

„Kas yra garso slopinimas ir kaip jis veikia iš technologinės pusės? Kalbant paprastai, dirbtinis protas, naudodamasis garsą aptinkančiais mikrofonais, išskiria triukšmą, o tada sukuria tikslius antigarsinius signalus ir jį slopina. Būtent ši technologija taikoma ir tyrime naudotose ausinėse „Huawei FreeBuds Pro“ ir ji vadinama hibridiniu aktyviu triukšmo slopinimu. Šios ausinės leidžia pasiekti net iki 40 decibelų triukšmo slopinimo poveikį, todėl net prie labai didelio triukšmo jos leidžia pajausti ramybę ir atsipalaiduoti. Kita vertus, kiekvienas žmogus skirtingai prisitaiko prie triukšmo ar savo aplinkos, todėl ir naujose ausinėse yra ne vienas, bet trys skirtingi režimai. Pagal tai, kur esame, ausinės nuskaito mūsų aplinką ir priklausomai nuo to kur esame – restorane, oro uoste, biure ar pan. – pasiūlo pritaikyti atitinkamą garso slopinimo režimą. Taigi, galima sakyti, kad tokios ausinės – šiuolaikinis išmanus būdas gerinti savo savijautą ir darbingumą net triukšmingose aplinkose“, – apibendrina Š. Urbonas. 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Įtampos sukelta jaunų žmonių liga: kaip malšinti nemalonius požymius?
  2. Gyventojų skaičiaus mažėjimas mažina Lietuvos ekonomikos augimo lūkesčius
  3. 5 patarimai, kaip įveikti stresą ir būti laimingiems
  4. Nešioji akinius? Reiškia, gyveni įtampoje
  5. Net 90 nuošimčių lietuvių patiria stresą
  6. Atsikelti ryte tampa sunkiausia misija? Tai – organizmo ženklas jums
  7. Dažnesnius peršalimo susirgimus bei jų paūmėjimus gali lemti ir įtampa

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Bus pristatytas pirmasis nacionalinio saugumo ir krašto gynybos vadovėlis gimnazijoms
Kultūra

Bus pristatytas pirmasis nacionalinio saugumo ir krašto gynybos vadovėlis gimnazijoms

2026 06 16
Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Basanavičiaus gimtinė
Kultūra

J. Basanavičiaus 175-mečiui – M. Saukos skulptūra „Koplytstulpis“

2026 06 16
Rasos
Etninė kultūra

Kernavė kviečia į tradicinę Rasos šventę

2026 06 16
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Seimas išklausys Prezidento metinį pranešimą (tiesiogiai)

2026 06 16
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga
Istorija

Keturioms tremtinių organizacijoms įteiktas Seimo apdovanojimas

2026 06 16
Lietus
gamta-ir-zmogus

Orai Lietuvoje šiandien: vėsu, lietinga ir vietomis audringa

2026 06 16
Antidroninių šovinių pristatymas | finmin.nuotr.
Laiškai Alkui

Giraitės ginkluotės gamykla pradėjo gaminti antidroninius šovinius

2026 06 15
Permainingas oras Lietuvoje: debesys, lietus ir trumpi pragiedruliai
Gamta ir žmogus

Orai Lietuvoje šiandien: vėsu, lietinga ir vėjuota

2026 06 15
Žemės ūkis
Lietuvoje

Vėluojantiems deklaruoti pasėlius išmokos nebus mažinamos

2026 06 15
Vaikai
Lietuvoje

Nuo kito mėnesio didės vaiko išlaikymo išmoka

2026 06 15
Pinigai
Lietuvoje

Laisvės nuo mokesčių dieną gyventojai kviečiami pasitikrinti, kiek mokesčių sumoka

2026 06 15
Santakos tiltas
Lietuvoje

Kauno vairuotojai išbandys būsimą tunelį

2026 06 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Karolis apie Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama
  • +++ apie J. Akilaitis. Gedulo minėjimų veidmainystė: valdžia prisimena tremtinius ir aukas, bet bijo prisiminti tuos, kurie pasiryžo kovoti
  • Taigi apie J. Akilaitis. Gedulo minėjimų veidmainystė: valdžia prisimena tremtinius ir aukas, bet bijo prisiminti tuos, kurie pasiryžo kovoti
  • Maksimilianas Andronikovas (Cezaris), Sofija Troščiuk apie J. Akilaitis. Gedulo minėjimų veidmainystė: valdžia prisimena tremtinius ir aukas, bet bijo prisiminti tuos, kurie pasiryžo kovoti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Bus pristatytas pirmasis nacionalinio saugumo ir krašto gynybos vadovėlis gimnazijoms
  • J. Basanavičiaus 175-mečiui – M. Saukos skulptūra „Koplytstulpis“
  • Kernavė kviečia į tradicinę Rasos šventę
  • Birželio 16 d. horoskopas: laukia galingas ir veržlus antradienis

Kiti Straipsniai

Z karta

Kodėl Z kartai sunkiau tapti savarankiška – bėda slypi ne žinių trūkume

2026 06 14
Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?

Tyrimas: tik 5 proc. lietuvių yra apmokyti ir dirba pagal aiškias DI taisykles

2026 06 13
Alkoholis

Pristatytas naujausias alkoholio ir tabako vartojimo Lietuvoje tyrimas

2026 05 29
A. Rusteika. Balionų isterija – priedanga politinei aferai

Dėl kontrabandos sulaikyti 27 asmenys, tarp jų ir pareigūnai

2026 05 22
Šeima

Dauguma gyventojų pritaria patariamajam referendumui dėl šeimos sampratos

2026 05 19
Pirmasis būstas

Tyrimas: trims iš keturių Lietuvos gyventojų būstas – per brangus

2026 05 13
Miškas

Pradėti tyrimai dėl leidimų plyniesiems sanitariniams miško kirtimams

2026 05 05
Būstas

Tyrimas rodo: būstą lietuviai perka ne tada, kai palanku, o kai reikia

2026 05 03
Išmoka

Tyrimas: kam skolinasi Lietuvos gyventojai?

2026 05 01
Internetinė prekyba

Lietuviai mados prekes internetu perka dažniau nei bet kur kitur

2026 04 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Karolis apie Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama
  • +++ apie J. Akilaitis. Gedulo minėjimų veidmainystė: valdžia prisimena tremtinius ir aukas, bet bijo prisiminti tuos, kurie pasiryžo kovoti
  • Taigi apie J. Akilaitis. Gedulo minėjimų veidmainystė: valdžia prisimena tremtinius ir aukas, bet bijo prisiminti tuos, kurie pasiryžo kovoti
  • Maksimilianas Andronikovas (Cezaris), Sofija Troščiuk apie J. Akilaitis. Gedulo minėjimų veidmainystė: valdžia prisimena tremtinius ir aukas, bet bijo prisiminti tuos, kurie pasiryžo kovoti
  • Inna Kuročkina (I News) apie J. Akilaitis. Gedulo minėjimų veidmainystė: valdžia prisimena tremtinius ir aukas, bet bijo prisiminti tuos, kurie pasiryžo kovoti
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Greitosios pagalbos automobiliai | sam.lt nuotr.

Saugant pažeidžiamos grupės asmenis – mobilios komandos savivaldybėse

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai