Lapkričio 10 d., antradienį, 17.00 val., per Zoom programą vyks virtuali kuršininkų kalbos paskaita, kurią skaitys humanitarinių mokslų daktarė Dalia Kiseliūnaitė. Paskaitoje vyks pažintis su kuršininkų kalba užrašytais tekstais, bus žiūrimos filmo ištraukos apie kuršininkų vaikų darbus, laisvalaikį ir išdaigas.
Iki lapkričio 9 d. visus norinčius dalyvauti, rengėjai kviečia užpildyti elektroninę užsirašymo formą: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSce2tRJLGZ4oiivM03uFsaQyamGCb4_jsl4czJSLB2LAnmPRA/viewform.
Projektas „Kails“: Prūsų (Mažosios) Lietuvos kultūra ir istorija“ II dalis iš dalies įgyvendinamas Lietuvos kultūros tarybos lėšomis.
Kuršininkų kalba yra Kuršių nerijos autochtonų kalba, gyvavusi nerijoje iki XX a. vidurio kol iš krašto pasitraukė senieji jo gyventojai. Belikus itin mažam šios kalbos vartotojų skaičiui ir smarkiai pasikeitus demografinei sudėčiai, kuršininkų kalbos vartojimas nutrūko. Neįmanoma įsivaizduoti žodinės kūrybos, etninės bendruomenės dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros, etnografijos, gyvensenos, nepaisant kalbos vaidmens, nesuprantant tekstų, kuriuos jie paliko ir vis dar palieka.
Praėjus pirmąjį kalbos mokymosi žingsnį, labai verta toliau gilintis į tekstus, kurie tiesiogiai, iš pirmųjų lūpų, liudija krašto gyventojų etninę tapatybę ir jos raidą. Būtina atverti galimybes visuomenei pačiai aktyviai dalyvauti glaudaus kalbos ir kultūros ryšio atkūrimo eigoje. Pradėto projekto tęsinys ‒ supažindinti bendruomenę su Kuršių nerijos vietovardžių ir asmenvardžių bruožais, tautosakos kūriniais iš pirminių šaltinių, etnografiniais aprašais ir pasakojimais, kuriuose liudijami autentiški kultūros reiškiniai ir jos raida, gyventojų buitis ir santykiai. Taigi iš esmės projekto tąsa nukreipta į etninės kultūros raidos pažinimą, pasinaudojant jau įgytais ir toliau lavinamais kalbos įgūdžiais. Toks projektas turi ne tik mokomąją prasmę, bet ir saisto naujuosius Kuršių nerijos gyventojus su ta terpe, kuri laikoma išskirtine Kuršių nerijos verte.
