Lapkričio 17 d. sukaks 80 metų kai Berlyne, Kazio Škirpos pastangomis, buvo įkurta antisovietinio pasipriešinimo organizacija – Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), turėjęs pogrindinius centrus okupuotoje Lietuvoje. Jo tikslai buvo siekti Lietuvos nepriklausomybės kilus Vokietijos ir SSRS karui. LAF veikė 1940–1941 m, parengė ir įvykdė garsųjį 1941 m. Birželio sukilimą.
Ta proga perskelbiame Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje atspausdintą istoriko dr. Valentino Brandišausko rašinį „Lietuvių aktyvistų frontas“:
Lietuvių aktyvstų frontas, LAF, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacija, veikusi 1940–41. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą pasipriešinimo sąjūdis kilo ir tarp Vokietijoje buvusių Lietuvos politinių veikėjų, jam vadovavo buvęs Lietuvos pasiuntinys K. Škirpa.
1940 11 17 LAF steigiamąjį aktą pasirašė 28 asmenys. Jo tikslas buvo atkurti Lietuvos nepriklausomybę. K. Škirpai paprašius jo patikėtiniais tapo E. Galvanauskas, K. Brunius, A. Maceina ir K. Žalkauskas. Buvo sudaromos ir komisijos (ideologijos, finansų, užsienio lietuvių, krašto apsaugos, propagandos ir kitos), jos rengė projektus kaip tvarkyti vieną ar kitą išlaisvinto krašto visuomeninio gyvenimo sritį. Organizacijai priklausė įvairių politinių pažiūrų asmenys, didžiausią įtaką darė voldemarininkai. LAF programos projektas buvo rengiamas ilgiau kaip pusmetį. Valstybė jame laikoma priemone tautos gerovei kelti, jos kultūrai plėtoti, atskiriamos valstybės ir Bažnyčios veiklos sritys, bandoma rasti modus vivendi tarp privačios nuosavybės ir valstybės teisių.
LAF programiniams dokumentams ir atsišaukimams darė įtaką ir nacionalsocializmo
ideologija; tai rodo kai kurie ją atitinkantys principai – vado kultas, vadinamasis tautinis socializmas, žydų pašalinimas iš politinio bei ekonominio šalies gyvenimo. Manoma, LAF vienijo iki 500 narių. 1941 03 30 įkurta LAF karinė organizacija – Tautinio darbo apsauga – turėjo tapti LAF kovos būrių branduoliu.
Savo viltis LAF vadovybė siejo su Vokietijos kariuomenės žygiu į Rytus per prasidėsiantį SSRS–Vokietijos karą. Tikėta, kad Vokietija padės išvaduoti Lietuvą ir atkurti valstybingumą. 1941 01 25 parengtame Lietuvos išlaisvinimo plane karui prasidėjus numatoma surengti sukilimą, Vokietijoje sudaryti Lietuvos vyriausybę. K. Škirpa apie aktyvistų ketinimus, sukilimo planavimą informavo vokiečių pareigūnus – Užsienio reikalų ministerijos tarnautojus, Vyriausiosios karo vadovybės atstovus. Jiems buvo teikiami duomenys apie planuojamos vyriausybės sudėtį, atsišaukimų projektai. Su Vyriausiosios karo vadovybės parama kursuose prie Karaliaučiaus LAF nariai buvo mokomi atlikti įvairias kovines užduotis.
LAF štabas, prisiėmęs vadovaujančio centro pareigas, bandė patarti, kaip sudaryti organizacijos padalinius Lietuvoje, laukė pranešimų iš Lietuvos. Čia svarbūs buvo ryšininkai, geriausiai žinomi – B. Michelevičius (į Lietuvą 1940 12–1941 06 vyko tris kartus), A. Švarplaitis (buvo siunčiamas iš Berlyno į Lietuvą), M. Naujokaitis (pirmasis atvyko į Berlyną iš Lietuvos). LAF palaikė ryšius su bene reikšmingiausia pogrindine organizacija Lietuvoje – Bulvičiaus grupe (kai kurie tyrinėtojai mano, kad ji tapo LAF Vilniaus štabu), Mažeikiais, Aktyvistų vardu pasivadinusia pogrindine organizacija Kretingos apskrityje, Kaunu – čia nuo 1940 10 veikusiai grupei vadovavo L. Prapuolenis, P. Žukauskas (Narutis) ir A. Damušis, kitomis vietovėmis.
Daug Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacijų (Geležinis Vilkas, Lietuvos išlaisvinimo sąjunga ir kitos) veikė savarankiškai, bet ir joms įtaką darė Berlyne LAF parengti atsišaukimai ir brošiūros. 1941 03 24 LAF parengė Lietuvai išlaisvinti nurodymus – juose aptartos Lietuvos valstybingumo atkūrimo galimybės, sukonkretinti sukilimo karui prasidėjus uždaviniai ir kita. 1941 03 išleistas atsišaukimas Brangūs vergaujantys broliai platintas Lietuvoje. Atsišaukime skelbiama apie artėjanį Lietuvos išlaisvinimą, pranešama apie planus sudaryti naują Lietuvos vyriausybę, nurodoma, kaip elgtis prasidėjus karui; tai buvo informatyvūs ir labai konkretūs kovos su sovietų valdžia nurodymai.
1941 06 22 Vokietijai užpuolus SSRS LAF vardu ėmė veikti ir kiti Lietuvos patriotai. Kaune susidarė Vietinės apsaugos štabas, sukilėliai užėmė telefono ir telegrafo stotį ir nutraukė Maskvos ryšius su sovietų kariniais junginiais. Prasidėjęs Birželio sukilimas iš esmės dažniausiai plėtojosi stichiškai, ypač provincijoje. Buvo puldinėjamos sovietinės įstaigos, nedideli iš Lietuvos besitraukiantys SSRS kariniai daliniai ir karių grupės. Vokietijos pareigūnai neleido K. Škirpai grįžti į Lietuvą, Kaune susidarė vietos, o ne Berlyno LAF numatyta vyriausybė (Lietuvos laikinoji vyriausybė). 1941 06 23 rytą LAF įgaliotinis L. Prapuolenis per sukilėlių užimtą Kauno radijo stotį perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir sudarytos Laikinosios vyriausybės narių sąrašą. Ji 06 24 susirinko (ne visos sudėties) į pirmąjį posėdį; tą pačią dieną išleistas LAF laikraštis „Į laisvę“ pirmasis numeris.
Kai 1941 06 25 į Kauną įžygiavo Vokietijos kariuomenė, miestas jau buvo visiškai valdomas sukilėlių. Vilniuje LAF iniciatyva buvo sudarytas Vilniaus miesto ir srities komitetas, jam vadovavo S. Žakevičius 1941 08 naciams uždraudus Laikinąją vyriausybę, Kauno LAF veikėjai siekė atstovauti tautos valiai ir politiniams siekiams. 1941 09 15 memorandume Apie Lietuvos būklę, vokiečių civilinei valdžiai Lietuvoje pradėjus veikti jie išreiškė nepasitenkinimą dėl Laikinosios vyriausybės veiklos nutraukimo. Vokiečių okupacinė civilinė valdžia į memorandumą reagavo greitai – 1941 09 26 generalinio komisaro T. A. von Rentelno įsakymu LAF veikla buvo sustabdyta. Daug buvusių narių įtraukė į pasipriešinimą okupacinei valdžiai, telkėsi daugiausia 1941 pabaigoje įkurtame Lietuvių fronte.
Kodėl šlovinami nacių pakalikai?
BK 154 str.
Pats ir esi pakalikas,bolševikinių nacių…
tamstai labiau patiktu bolseviku pakaliku garbinimas?
beje, apie pakalikus… bolsevikeliu pakalikai toliau dare karjeras ‘nusvitus rytu Saulei’, jusu gi vadinami ‘naciu pakalikai’ atejus naciams buvo visi nugesinti. kas pasodintas, kam apribotos teises ir galimybes ir t.t. ir pan. vertas apmastymo faktas… tai kurie buvo is tiesu pakalikai, o kurie tik siekiantys tam tikromis aplinkybemis geroves savo tautai: tie kur toliau tino, ar tie kur buvo nugesinti
Bolševikų pakalikų legitymumą patvirtina 1940 m 06 15 dieną išreikšta tautos valia. Pajūrieti, negązdink, tavo išrinkta valdžia nenorėtų tarptautinio skandalo dėl nacių kolaboratų garbinimo. Pamiršot jau kaip visi jūsų sofų patriotai sėdintys valdžios postuose pridėjo į kelnes dėl Škirpos alėjos ir oro geneorlo lentos suskaldymo. Stanislovas Tomas pirmą bylos etapą prieš Lietuvą jau laimėjo. Ar norėsit jam mokėti kompensacijas? Nemanau, bet gali tekti. Nelipkit ant to pačio grėblio.
sakote ‘isreiksta tautos valia’… tokiu ‘tautos valiu’ israisku po siai dienai per pasauli perejus begale galima priskaiciuoti, tad gal geriau nejuokinkite. minejote skaicius 97, 95… kazkada minejau kad jie gana apgailetinai atrodo. pasirinktumete kazkokius ne taip akis reziancius – butu dar gal apie ka padiskutuoti, dabar gi… matote, dar daug gyvu zmoniu, kurie pamena tuos balsavimus (velesnius truputi, bet prie tu paciu), kada dalyvaudavo panasus skaicius ir beveik visi buvo uz… kompromituojate visa ideja, tiek tegaliu pasakyti.
del pakaliku ir darbo zmoniu dar truputi… tiek bolsevikiniai, tiek ‘nacistiniai’ tamstods minimi pakalikai buvo is paprastu zmoniu (bent jau dauguma), bet pasireiksti jiems, kaip jau minejome, ju ‘globejai’ suteike skirtingas galimybes: vieni toliau sekmingai pakalikavo atejus globejams, kiti atejus tamstos minimiems ‘globejams’ buvo isvaikyti. tad klausimas lieka neatsakytas: kurie didesni pakalikai. klausimas juk paprastas, ar ne? 🙂 taigi ne apie darbo zmogus ar ne, o apie pakalikavima kazkieno valdziai. vat ir gauname kad vieni pakqlikai buvo geri, tinkantys savo globejams, o kiti, deja, nelabai tinkantys. kokia galima isvada padaryti? kodel vieni tiko, kiti ne? gal todel kad vieni gerai atstovavo, kiti ne. neatitiko lukesciu 🙂 neitikinote, isvada lieka ta pati: bolseviku pakalikai buvo pakalikais tikraja to zodzio prasme (visai nesvarbu kokio sluoksnio jie bebutu), naciu gi pakalikai (kaip jus cia issireiskete) naciams neitiko… kazkokie keisti pakalikai, netikri…
griztame ten kur pradejome: tai kurie pakalikai, o kuriems sis ivardinimas netinka?
Aš nejuokinu. Tau gali patikti, gali nepatikti, man vienodai, tai yra neištrinami ir neatkeičiami istoriniai faktai ir niekas jų nenuneigs, nei vienas lansberginis revizionistas. O tai kad jūs istorinius faktus interpretuojate juos taip kaip jums parankiau nuo to esmė nesikeičia, čia jūs atrodote apgailėtinai, garbindami, bankrutavusio režimo “atlantus”, gėdingo nacizmo kolaborantus ir tautos niekšus kurie žudė taikius civilius žmones.
PS bolševikų pakalikai buvo darbo žmonės, kurie ne karjerą darė, ne prabangos vaikėsi, o atstatinėjo Lietuvą ir kūrė Lietuvą. Blogai kai istorijos (ne)žinios paremtos revizionistine lansbergistine anusobumblauskine propaganda
Kadaise kadaise, lietuviai buvo lietuviais – tos dienos negrįš. Dabar kovoja, kad kuo daugiau ukrainiečių, moldavų ir baltarusių atsibastytų. Ir neriasi iš kailio, kad rusus ubagais paleisti ir priglausti.
SOCIALISTO įrašus reikia ignoruoti. Diskusija su peleckiuku niekur neveda. Ką jam betašysit jis kaip robotas cituos sovietmečio vadovėlį. Apvemia erdvę ir tiek.
+++
Yra žmonių, kuriuos dėl kai kurių priežasčių tenka kantriai užjausti…
Visiškai suinku, vienijuosi su jumis: užjaučiu mažaraščią alko auditorją.
Aš parašiau savo nuomonę socialistui. Alkas užkardė. Kuo brangus Alkui socialistas ?
Bet koks lietuviškas portalas, netrinantis, neblokuojantys tokių nusipezėjimų, kaip kad „Bolševikų pakalikų legitymumą patvirtina 1940 m 06 15 dieną išreikšta tautos valia.“ (IP adresas: 78.58.58.250), kelia atitinkamus pagrįstus įtarimus. Tikėkimes, komentarai yra skaitomi ir analizuojami tų, kurie privalo rūpintis valstybės saugumu.
Ar svajojji, kaip VSD mane nuteisia 10 metų lageriui? Svajok toliau. Pasikelk archyvus. Jei visus istorinius faktus vertinsi, ne taip kaip yra, o kaip patogu tavo pažiūroms tada visus be išimties rinkimus galima sukompromituoti ir kovo 11 legitymumą, viską. Beje 02.16 legitymumas kelia daug klausimų, vienas iš atsakymų – akto buvimo vieta. Vokietija. Tuo viskas ir pasakyta: tai nėra nepriklausomybės aktas tai yra parsidavimo Vokietijai aktas.
Ne socialistas alkui brangus, tai reiškia kad tavo komentaras peržengė padorumo ribas.
Ginčas dėl 1940-06-15 ir 1941-06-23 veiksmų legityvumo, sakykime, yra pasenęs ar ne pirmos svarbos dalykas. Tarkime, kad jų legityvumai yra vienodo teisinio statuso. Tačiau teisiškai akivaizdu, kad 1941-06-23 Tautos kaip suvereno aktas, skelbiantis Lietuvos suverenios valstybės atkūrimą de jure bei tai, kad sukilusios Tautos sudaryta Vyriausybė valstybės valdymą perėmė de fakto, paneigė 1940-06-15 – 1940-07-21 aktais ir procesais įformintas SSSR galias, pagal kurias Lietuva buvo tapusi SSSR, t.y. jos kaip valstybinio suvereno dalimi, galiojimą.
1941-06-23 teisėtai sudarytos Lietuvos valstybės Vyriauybės galia, naciams užgrobus Lietuvą, 1941 m. rugpjūtį tapo sustabdyta, tačiau akivaizdu, kad 1944 metais išvijus nacius Lietuva tapo 1941-06-23 akto galios tesės subjektu – atskiru valstybiniu suverenu. Šio akto pagrindu atsiradusių (atkurtų) Lietuvos kaip suverenios valstybės galių pakeitimo procedūrų Sovietai teisėtų keliu po karo nesprendė. Taigi, 1944 -1990 m. laikotarpiu Lietuva Sovietų yra valdyta kaip jų okupuota šalis. Tai nuginčyti Sovietinė pusė teisinių argumentų neturi. Beje, Birželio 23-osios aktai Lietuvą daro buvus po karo išskirtinėje suverenumo prasme teisinėje padėtyje lyginant su Latvija ir Estija.
Minint Sukilimo 80-metį, naujasis Seimas privalėtų Birželio 23-osios aktus paskelbti esant istoriniais valstybės dokumentais.