N. Puteikis įregistravo papildymus Seimo kreipimosi į KT projektui dėl pažeidimų per Seimo rinkimus

Lapkričio 4 d. Centro partijos-Tautininkų (CP-T) pirmininkas, Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą, papildantį Seimo nutarimą kreiptis su paklausimu į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pažeidimų per Seimo rinkimus. Pateiktame siūlyme Seimo prašoma kreiptis į KT ne tik dėl Panerių-Grigiškių rinkimų apygardos rinkimų rezultatų, bet ir dėl Deltuvos pietinės apygardos, apimančios Ukmergės rajoną, nes Šioje apygardoje, pasak N. Puteikio, taip pat nustatyta šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, kurie leidžia įtarti rinkimų rezultatų klastojimą.

„Deltuvos pietinėje apygardoje Vyriausioji rinkimų komisija spalio 18 d. nustatė dviejų kandidatų porą, kurie spalio 25 d. dalyvavo pakartotiniame balsavime. Tačiau tarp antrąją ir trečiąją vietą užėmusių kandidatų buvo tik 139 balsų skirtumas ir šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai galėjo turėti poveikį šiam rezultatui. Vienoje iš apylinkių (Upninkų), kurioje VRK sutiko patikrinti biuletenius, buvo rasti pažeidimai, kurie antrąją vietą užėmusio kandidato nenaudai skiriasi net 17 procentų. Tačiau, nors įtarimų dėl neatitikimų buvo pateikta ir kitose apylinkėse, VRK atmetė Centro partijos-Tautininkų prašymą perskaičiuoti balsus visoje Deltuvos pietinėje apygardoje, kaip tas buvo padaryta kilus tokiems pat įtarimams Panerių-Grigiškių apygardoje“, –sako CP-T pirmininkas N. Puteikis.

CP-T pirmininkas sako labai apgailestaująs, kad VRK nesilaiko nei demokratinėms šalims būdingo principo perskaičiuoti balsus, kai kyla įtarimų dėl rinkėjų valios iškraipymo nustatant rinkimų rezultatus, nei KT išaiškinimų, kuris dar 2012 m. išvadoje įsakmiai nurodė, kad esant šiurkštiems Seimo rinkimų įstatymo pažeidimams VRK privalo nustatyti aplinkybes, leidžiančias paneigti prezumpciją, kad šiurkštūs rinkimų įstatymo pažeidimai (šiuo atveju – galimi klastojimai) galėjo turėti įtakos esminių rinkimų rezultatų nustatymui (šiuo atveju- dviejų kandidatų poros Deltuvos pietinėje rinkimų apygardoje, dalyvausiančių Seimo rinkimų pakartotiniame balsavime nustatymui).

N. Puteikis teigia, kad „Seimo rinkimų įstatymas aiškiai nustato, kad esminiai rinkimų rezultatai turi būti nustatyti neginčijamai, o VRK rinkimų rezultatus privalo nustatyti tik išnagrinėjusi visus skundus. Šiuo atveju VRK mūsų partijos skundą atmetė po to, kai jau priėmė sprendimą dėl dviejų kandidatų poros nustatymo Deltuvos pietinėje apygardoje, o tai yra akivaizdus šiurkštus LR Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnio pažeidimas.“

Kaip žinia, CP-T spalio 23 d. mėgino apskųsti VRK sprendimus ir jos neveikimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), tačiau šis nurodė, kad VRK sprendimus po balsavimo pareiškėjai privalo skųsti KT, pagal Seimo rinkimų įstatymo 85 str. 6 dalį kreipdamiesi dėl to į Lietuvos Respublikos Prezidentą arba Seimą. Kadangi praėjusią savaitę nebuvo šaukiami Seimo posėdžiai, tai CP-T su tokiu prašymu paklausti KT dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų du kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą. Tačiau Prezidentas pirmą kartą prašymą atsisakė svarstyti motyvuodamas tuo, kad kreiptis su tokiu prašymu galima tik per 24 valandas po galutinio Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo. Antrą kartą Prezidentas CP-Tprašymą atmetė lapkričio 2 d. motyvuodamas tuo, kad abejoja pareiškėjų argumentų pagrįstumu. N. Puteikio nuomone, Lietuvos Prezidentas abu kartus CP-T prašymus atmetė visai nepagrįstai.

„Nors įstatymas nustato, kad į Seimą arba Prezidentą privalu kreiptis ne vėliau kaip per 24 valandas nuo rinkimų rezultatų paskelbimo, bet gi, jis nedraudžia kreiptis iki Seimo rinkimų rezultatų paskelbimo, ypač jei skundžiami pirmo balsavimo turo rezultatai. Be to Prezidentui nesuteikta diskrecijos vertinti kreipimosi dėl pažeidimų per Seimo rinkimus pagrįstumo, nes pagal įstatymą abejones dėl pareiškėjų argumentų pagrįstumo patvirtina arba paneigia Konstitucinis Teismas, o ne Prezidentas. Toks Prezidento elgesys ne tik sunkiai suprantamas jis yra destruktyvus ir nesuderinamas su Teisinės valstybės principais. Gal Prezidentui pritrūko politinio darbo patirties, nenorėčiau kaltinti Jo ekscelencijos sąmoningu Seimo rinkimų pažeidėjų dangstymu“, – teigė Seimo narys ir pridūrė, – Prezidentas nėra teisminė institucija ir jis negali užkirsti politinėms partijoms teisę ginčyti VRK sprendimus dėl rinkimų rezultatų nustatymo. Dabar liko tik galimybė kreiptis per Seimą, kaip tai daroma ir dėl Panerių-Grigiškių rinkimų apygardos rezultatų. Tikiuosi Seimas mūsų nediskriminuos“.

N. Puteikio bendražygis, buvęs Seimo narys tautininkas Gintaras Songaila priminė, kad kad prieš 8 metus analogiškoje byloje dėl pažeidimų per Seimo rinkimus jis kaip tuometinis Tautininkų sąjungos (TS) pirmininkas taip pat kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę bei Seimą.

„Tiek Prezidentė tiek Seimas tuomet vykdė įstatymą ir kreipėsi į KT. Savo ruožtu KT tuomet dėl šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų panaikino rinkimų rezultatus kai kuriose vienmandatėse apygardose, panaikino tris mandatus daugiamandatėje apygardoje,“ – sakė G. Songaila.

Valdančiųjų ketinimus kreiptis į KT stabdo Seimo pirmininkas

Tačiau šis CP-T siūlymas Seimui ir vėl gali nesusilaukti Seimo narių dėmesio kadangi šiandien paaiškėjo, jog Lietuvos Valstiečių ir Žaliųjų (LVŽS) pastangomis ketintas sušaukti nenumatytas Seimo posėdis neįvyks, mat Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad Seimo valdyba neturi pagrindo sušaukti nenumatyto Seimo posėdžio dėl LLRA-KŠS prašymo kreiptis į KT dėl pažeidimų per Seimo rinkimus, nes pasak jo, valdantieji galimai suklastojo Seimo narių parašus, kuriuos buvo būtina surinkti norint rengti nenumatytą posėdį…

LVŽS vadovybė teigė surinkusi privalomus 47 parašus tam, kad minėtas nutarimas būtų apsvarstytas nenumatytame Seimo plenariniame posėdyje.  Tokį posėdį turėtų skelbti Seimo valdyba, tačiau jai pirmininkaujantis V. Pranckietis tai daryti atsisakė pareiškęs, jog pakankamai parašų nėra, o kai kurie jų – galimai suklastoti.

Kaip žinia LVŽS, Socialdemokratinės darbo partijos bei LLRA-KŠS atstovai Seime nutarimo projektą „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ Seime įregistravo vakar, lapkričio 3 d.. Siekiama, kad KT įvertintų, ar per Seimo rinkimus žurnalisto Andriaus Tapino vykdytas agitacinis vajus „Viso gero, Woldemortai“ bei pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių rinkimų apygardoje galėjo turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams.