Kuršių marios ir Baltijos jūra 2019-aisiais neatitiko geros cheminės būklės, kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita, tačiau teršiančių medžiagų koncentracijos jų vandenyje neviršijo aplinkos kokybės standartų.
Ši ataskaita supažindina su teršiančių medžiagų vandenyje ir dugno nuosėdose tyrimais. Jie buvo atlikti valstybinio aplinkos monitoringo metu septyniose Kuršių marių ir dešimtyje Baltijos jūros vietų, o biotoje (moliuskuose ir žuvyse) – dviejose marių ir keturiose jūros vietose.
Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltija geros cheminės būklės neatitiko dėl didelių gyvsidabrio gyvuosiuose organizmuose koncentracijų, o Kuršių marios – dėl normas viršijančių sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių dugno nuosėdose koncentracijų.
Kuršių marias ir Baltijos jūrą, kuri yra viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų, teršiančios medžiagos – tai žmogaus sukurtos sintetinės medžiagos ir natūraliai sutinkami elementai (pvz., sunkieji metalai), didesniais kiekiais patenkantys į šiuos vandens telkinius dėl žmogaus veiklos.
KTU mokslininkė: teršalai iš jūsų namų pasitinka jus Baltijos jūros bangose
– lrytas.lt/gamta/eko/2023/04/18/news/ktu-mokslininke-tersalai-is-jusu-namu-pasitinka-jus-baltijos-juros-bangose-26769032