Ar kada nors susimąstėte, kodėl vieni šunys reaguoja į televizoriuje rodomus vaizdus, o kiti ne? Žinoma, tai itin priklauso nuo paties gyvūno būdo, veislės – vieni iš prigimties yra ramesni, tingesni, o kiti – smarkūs ir dėmesingi, tačiau daug įtakos augintinio elgesiui turi ir pats įrenginys. Pasirodo, kad dėl savo regos ypatumų, šunys gali matyti ne visų ekranų rodomą vaizdą.
Kaip šunys mato televizoriuje rodomus vaizdus?
Ne retas šeimininkas pastebi, kad žiūrint televizorių į jį reaguoja ir augintinis, tačiau tai, kaip vaizdus mato žmogus ir šuo – skiriasi. Keturkojų rega yra vadinama dichromatine. Tai reiškia, kad jų akys geba skirti tik dviejų spalvų atspalvius: geltonos ir mėlynos, o vaizdą augintiniai mato lyg žmonės daltonikai, kurie negali skirti raudonos ir žalios spalvų.
Kita vertus, šunų rega turi ir didžiulį privalumą: jų akys geba vaizdus pamatyti daug greičiau, nei žmonių, tačiau tai reiškia, kad jei televizorius yra senesnis, augintinis matys mirguliuojantį, kadrinį vaizdą. Jei pastebėjote, kad jūsų šuo mėgsta žiūrėti televizorių kartu su jumis, tai svarstydami įsigyti naują įrenginį turėtumėte atkreipti dėmesį, kad jo vaizdo atnaujinimo dažnis būtų ne mažesnis nei 75 Hz – tokiu atveju augintiniui rodomas vaizdas nemirgės.
Beveik visi šiuolaikiniai televizoriai šį parametrą ne tik išpildo, tačiau ir viršija. Taigi, nusprendus atsinaujinti televizorių, rinktis tikrai bus iš ko. Pavyzdžiui, nesenai „Samsung“ kompanijos išleistas „QLED“ televizorius turi net 120 Hz vaizdo atnaujinimo dažnį. Be to, naujausių šios kompanijos televizorių pakuotės yra tvarios, ir sukurtos taip, kad jas būtų galima panaudoti antrą kartą. Išpakavę įsigytus prietaisus, storo gofruoto kartono pakuotes vartotojai galės perdaryti į mažus staliukus, lentynas ar net augintinių namus. Taip augintinis mėgausis ir matomu vaizdu, ir nauju guoliu.
Ar šunys mėgaujasi televizoriaus žiūrėjimu?
Reikia pripažinti, kad šunys televizorių žiūri kitaip, nei tai daro žmogus. Jei žmonės yra linkę įsitraukti į rodomą turinį, stebėti jį ramiai ir ilgai, tai keturkojai į besikeičiančius vaizdus ekrane žiūri tam tikromis atkarpomis, o susidomėjimą išreiškia lodami, prieidami arčiau ekrano.
Šunys ekrane geba atpažinti kitus gyvūnus, jų skleidžiamus garsus, tokius kaip lojimas, inkštimas, tačiau sutelktą dėmesį jie geba išlaikyti tik iki trijų sekundžių. Specialiai šunims skirti kanalai turinį pritaiko prie savo žiūrovų: rodo trumpas vaizdų atkarpas, kurios neturi besitęsiančios istorijos, o taip pat keičia spalvines gamas bei garsus.
Augintiniams skirta televizijos programa dažniausiai yra padalinta į tris kategorijas: rodomi raminantys, skatinantys, bei poveikį darantys vaizdai. Jie padeda augintiniui nesijausti vienišu, lengviau susitvarkyti su nerimu, kai jis yra paliekamas vienas namuose.
Su šunim neteko TV žiūrėti, bet su katinu teko monitoriaus ekraną dalintis. Tu kažką ekrane rašai, ar darai, kad ir langus tampai, o jis vis nori į veiksmą įsijungti, visu kūnu ekraną užgula ir niekaip neįmanoma susitarti, nežiūrint šiaip jau labai gerų jo manierų. Bet tik, kol neįjungtas kompiuteris. Čia visas jo geras išauklėjimas baigdavosi – arba išsitiesia ant klaviatūros, arba ekraną savo žinion pasiima.