Lietuvos valstybės dokumentinio paveldo ištakų istoriškai galima pradėti ieškoti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Per ilgus istorijos šimtmečius keitėsi valstybė, o su ja kito ir valstybės archyvų sistema. Kitąmet minėsime Archyvų metus, tad kviečiama pasitikrinti savo žinias apie Lietuvos valstybės archyvus.
Kada Lietuvos Respublikoje buvo įkurtas pirmasis valstybės archyvas?
Pirmojo Lietuvos Respublikos archyvo įkūrimo data laikoma 1921 m. spalio 19 d., kai tuomečio švietimo ministro K. Bizausko įsakymu buvo įsteigtas Centralinis valstybės archyvas.
Kiek valstybės archyvų šiuo metu veikia Lietuvoje?
Lietuvoje šiuo metu veikia 9 valstybės archyvai.
Koks seniausias Lietuvos valstybės archyvų saugomas dokumentas?
Lietuvos valstybės istorijos archyvas saugo Liturginės knygos fragmentą, datuojamą apie 1280–1330 m.
Po 1564–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracijos ir teismų reformos sudarius pavietus bei sukūrus naujus teismus, dokumentus pradėta kaupti ir saugoti pavietų centruose. Kur galima rasti išlikusį seniausią ir vienintelį to laikotarpio archyvui pastatytą pastatą Lietuvoje?
Seniausias to laikotarpio specialiai archyvui pastatytas pastatas yra Panevėžyje (adresu Kranto g. 21).
Kuris valstybės archyvas dokumentus saugo Lietuvos banko pinigų saugykloje?
Lietuvos banko pinigų saugykloje dokumentus saugo Klaipėdos regioninis valstybės archyvas. Užsiregistravusieji į ekskursijas po šį archyvą turi galimybę pamatyti ir šias ypatingas archyvo saugyklas.
Kokie dokumentai saugomi Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje?
Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje, kitaip dar vadinamoje EAIS, saugomi valstybinių institucijų ir savivaldybių oficialūs elektroniniai dokumentai. Į šią sistemą numatoma perkelti ir valstybės archyvų suskaitmenintus dokumentus, kurie sistemos priemonėmis taps prieinami vartotojams internetu.
Kokias funkcijas atlieka valstybės archyvai?
- Valstybės archyvai kaupia ir saugo viešojo sektoriaus įstaigų ir privačių asmenų dokumentus, užtikrina prieigą prie jų.
- Užtikrindami dokumentų išsaugojimą, valstybės archyvai atnaujina išskirtinius dokumentus, juos skaitmenina.
- Valstybės archyvai teikia žinias apie saugomus dokumentus, išduoda juridinius faktus patvirtinančius dokumentus (teikia pažymas, atsako į užklausas ir kt.).
- Valstybės archyvai kuria ir garsina savo saugomus dokumentus (rengia renginius, ekskursijas, rengia parodas, prisideda prie kitų įstaigų rengiamų parodų, renginių ar sumanymų).
Kokius dokumentus apie save ir savo šeimos narius galiu rasti Lietuvos valstybės archyvuose?
Archyvuose esančius fondus sudaro rašytiniai dokumentai, elektroniniai dokumentai, fotodokumentai, garso ir kino dokumentų rinkiniai.
Kiekvienas žmogus nueina išskirtinį gyvenimo kelią. Šio kelio ir įvairių pasirinkimų atspindžiai neretai lieka valstybės archyve. Kuo vyresnis žmogus, tuo daugiau jo gyvenimo faktų galima rasti archyvuose:
- Lietuvos valstybės istorijos archyve – gimimo, santuokos sudarymo ar kitus bažnytinių metrikų įrašus iki 1940 m. ir vėlesniais metais Civilinės metrikacijos skyriuose sudarytų aktų įrašus.
- Lietuvos centriniame valstybės archyve – informaciją apie iki 1940 m. turėtą nekilnojamąjį turtą, pilietybę, išsilavinimą, tarnybą kariuomenėje, policijoje, emigraciją, kalinimą Vilniaus, Kauno, Šiaulių getuose, šeimos sudėtį.
- Lietuvos ypatingojo archyvo saugomuose dokumentuose galima rasti žinių apie asmenis, kurie 1940–1941 m., 1944– 1990 m. dirbo Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijoje (MVD), Lietuvos SSR valstybės saugumo komitete (KGB), Lietuvos komunistų partijoje, Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungoje bei šioms organizacijoms pavaldžiose struktūrose.
- Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regioniniuose valstybės archyvuose saugomi šiuose regionuose veikusių ir veikiančių valstybės ir savivaldybių, institucijų, įstaigų, įmonių veiklos dokumentai, taip pat nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių ir fizinių asmenų perduoti dokumentai.
Kokius svarbiausius valstybės istoriją menančius dokumentus galima pamatyti archyvuose?
Archyvuose saugomi svarbiausi valstybės įvykius menantys dokumentai.
- Lietuvos valstybės istorijos archyvas saugo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro 1579 m. balandžio 1 d. privilegiją, kuria buvo įsteigtas Vilniaus universitetas – pirmoji aukštoji mokykla Lietuvoje.
- Lietuvos centrinis valstybės archyvas saugo 1922 metų Lietuvos Respublikos konstituciją, LR Prezidento aktus, Valstybės tarybos dokumentus, tarptautines sutartis.
- Lietuvos centrinis valstybės archyvas saugo UNESCO nominuotų dokumentų rinkinį, kuriame yra 1989 m. rugpjūčio 23 d. akciją „Baltijos kelias“ liudijantys dokumentai.
- Lietuvos valstybės naujasis archyvas saugo Kovo 11-osios aktą, Sąjūdžio Seimo deklaraciją dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.
