Centro partija – Tautininkai dėl A.Verygos sprendimų kreipėsi į teismą

Rugpjūčio 31 d., pirmadienį, 10 val. Seimo narys, Centro partijos-Tautininkų  (CPT) pirmininkas, Seimo narys Naglis Puteikis ir vicepirmininkas Kristupas Krivickas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) įteikė pareiškimą, kuriame teismo prašoma naikinti privalomą veido kaukių dėvėjimą ne medicinos įstaigose ir atkurti sveikatos paslaugas ta apimtimi, kurios buvo iki karantino paskelbimo.

Po pareiškimo įteikimo surengtoje spaudos konferencijoje CPT pirmininkas N. Puteikis žurnalistams įvardijo dvi kreipimosi į teismą priežastis.

„Pirmoji kreipimosi į teismą priežastis yra nesėkmingas mano kaip Seimo nario susirašinėjimas šiais klausimais su atsakingais pareigūnais bei institucijomis ir nevykstantys Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos posėdžiai. Antroji – didžiulis visuomenės spaudimas, kad būtų pilna apimtimi atkurtas kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugų visoje Lietuvos teritorijoje teikimas bei augantis pasipiktinimas pertekliniais reikalavimais dėvėti veido kaukes. Europos šalys, kuriose koronaviruso infekcija kontroliuojama ypač sėkmingai, tokios kaip Danija, Latvija, privalomų reikalavimų dėvėti kaukes už sveikatos priežiūros įstaigų ribų nėra“, – sakė N. Puteikis.

K. Krivickas pateikė sumažėjusio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo pavyzdžių. Ir teigė, kad šio klausimo opumą galima pagrįsti vien tuo, kad jo parengtą elektroninę peticiją dėl sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumo jau per pirmąjį vakarą pasirašė beveik 10 000 piliečių.

CPT pirmininkas N. Puteikis sakė, kad pareiškime, be kita ko, prašoma ištirti vadinamojo „valstybės operacijų vadovo“, kurio pareigas vykdo sveikatos apsaugos ministras, teisinį statusą, o taip pat jo sprendimų teisėtumą.

„Aš tikiuosi, kad teismas su ekspertų pagalba išnagrinės visuomenėje aštrėjantį veido kaukių privalomo dėvėjimo klausimą“, – sakė CPT pirmininkas.

„Pareiškimu taip pat siekiama įpareigoti Sveikatos apsaugos ministrą per 30 dienų atkurti sveikatos priežiūros paslaugų apimtis, buvusias iki karantino paskelbimo. Išnagrinėję Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktus, priimtus ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, pastebėjome, kad ministerija nevykdo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatyto reikalavimo vertinti šių įstaigų veiklą pagal pacientų pasitenkinimą, pagal paslaugos suteikimo trukmę ir kitus privalomus rodiklius“, – konstatavo K. Krivickas.

N. Puteikis pridūrė, kad Pareiškime teismo prašoma įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją per 10 dienų sugrąžinti sveikatos priežiūros įstaigų vertinimą pagal įstatymiškai privalomus rodiklius, o taip pat užtikrinti šių duomenų pateikimą piliečiams suprantamu būdu tiek įstaigoje, tiek plačiajai visuomenei.

Atsakydamas į žurnalistų klausimus, N. Puteikis priminė: „Asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, o visuomenės sveikatos priemonės, susijusios su infekcijų kontrole pagal įstatymą privalo būti finansuojamos iš valstybės biudžeto asignavimų. Todėl, pasak jo, papildomi infekcijų kontrolės uždaviniai niekaip negali pateisinti sveikatos priežiūros paslaugų apimties, prieinamumo, priimtinumo ir tinkamumo mažinimo, lyginant su tuo, kas buvo planuojama iki karantino paskelbimo“.

CPT spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė pakomentavo, kad kai kurios įstaigos jau atstatė buvusias paslaugų apimtis, o kitose (ypač rajonuose) yra objektyvūs trukdžiai jas atstatyti, todėl Sveikatos apsaugos ministerija turi tikslingai šias kliūtis šalinti, o ne laukti kol viskas savaime susitvarkys. Dėl kaukių privalomo dėvėjimo ji išreiškė nuomonę, kad šių priemonių nereikia perlenkti, o koronaviruso infekciją reikia kontroliuoti kompleksiškai, neuždarant verslo bei kitos veiklos ir netrikdant kasdieninio gyvenimo.   

Augantį visuomenės nepasitenkinimą neproporcingais valdžios sprendimais kovoje su koronavirusu liudija savaitgalį Vilniuje, Berlyne bei Londone įvykę mitingai. Šeštadienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje bemaž tūkstantį žmonių sutraukusiame mitinge „Už laisvą pasirinkimą“ buvo reikalaujama, kad būtų nuimti su koronaviruso užkratu siejami pertekliniai apribojimai smulkiam ir vidutiniam verslui, kad būtų sugrąžintos normalios sąlygos švietimo ir medicinos paslaugų teikimo srityse. Tuo pat metu panašūs mitingai įvyko Berlyne ir Londone sutraukė net kelias dešimtis tūkstančių dalyvių. Berlyne į mitingą susirinko dvigubai daugiau žmonių nei tikėtasi – apie 38 tūkst.