Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

A. Zigmontienė: Aplinkos apsauga – jaunimo rankose

www.alkas.lt
2020-08-26 07:00:01
0
A. Zigmontienė: Aplinkos apsauga – jaunimo rankose

Aušra Zigmontienė: „Aplinkos apsauga – jaunimo rankose“ | VGTU nuotr.

Aušra Zigmontienė: „Aplinkos apsauga – jaunimo rankose“ | VGTU nuotr.
Aušra Zigmontienė: „Aplinkos apsauga – jaunimo rankose“ | VGTU nuotr.

Daugiau nei per 50 metų pasaulinė plastiko gamyba ir vartojimas padidėjo daugiau nei dvidešimt kartų. Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje buvo pagaminama apie 15 mln. tonų plastiko, o dabar – daugiau nei 330 mln. tonų, iš kurių daugiau nei pusė naudojama vienkartiniams gaminiams.

COVID-19 pandemija daro didžiulę įtaką plastiko suvartojimui. Žmonės naudoja įvairias privalomąsias prevencines priemones – vienkartines veido kaukes, respiratorius, pirštines. Šie vienkartiniai gaminiai, pagaminti iš plastiko, didina susidarančių plastiko atliekų kiekį.

Pasaulyje išaugo vienkartinių veido kaukių paklausa. Pavyzdžiui, Kinijoje anksčiau jų buvo gaminama apie 20 mln., o dabar – apie 110 mln. vienetų per mėnesį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad vienkartinės veido kaukės neturėtų būtų dėvimos ilgiau nei 4 valandas.

Pasak Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės Aušros Zigmontienės, galime suskaičiuoti, kiek pastaruoju metu, naudojant vienkartines veido kaukes ir pirštines, į aplinką pateko plastiko atliekų, kai viena kaukė sveria 4 gramus. Skaičiai – milžiniški.

„Pandemijos metu išaugo ne tik apsaugos priemonių naudojimas, pasikeitė ir kiti įpročiai. Pavyzdžiui, kavinės, teikdamos maisto išsinešimo paslaugas, padidino vienkartinių plastiko gaminių suvartojimą. Žmonės pradėjo dažniau apsipirkinėti internetu, siunčiamos prekės dažniausiai dedamos į plastikines pakuotes“, – teigia aplinkos apsaugos specialistė.

Netinkamai išmetamos panaudotos vienkartinės veido kaukės ar pirštinės gali sukelti kryžminį užterštumą, perduoti COVID-19 virusą ant įvairių paviršių. Atliktų tyrimų duomenimis, ant plastikinių paviršių virusas išgyvena iki 72 valandų. Dėl šios priežasties apsaugos priemones reikia tinkamai sutvarkyti.

„Panaudotas servetėles, apsaugines kaukes, pirštines ir kitas panašaus pobūdžio atliekas patariama mesti atskirai nuo kitų mišrių komunalinių atliekų. Tokias atliekas reikia rinkti į  atskirą, skysčiams nepralaidų maišą, kurį sandariai užrišus, jau galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerį“, – pataria aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė.

PSO nurodo, kad vienkartinės medicininės kaukės yra veiksmingos iki 4 valandų. Vėliau jas būtina keisti. Vienkartinės medicininės kaukės sukurtos tam, kad apsaugotų aplinką nuo jas naudojančio žmogaus kvėpavimo takų išskyrų, iškvepiamo oro ir jame esančių dalelių.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad respiratoriai ar chirurginės kaukės, kurios yra pagamintos iš plastiko – veiksmingesnės. Dar 2013-aisiais m. atliktas tyrimas atskleidė, kad chirurginės kaukės yra tris kartus veiksmingesnės, negu pagamintos namuose. Jos veiksmingiau blokuoja virusą turinčius aerozolius“, – sako A. Zigmontienė.

Pasak specialistės, namuose pagamintos kaukės apsaugo kitus nuo mūsų iškvepiamo oro, o ne nuo aplinkoje pasklidusių virusų dalelių. Atliekami įvairūs tyrimai, kurių metu aiškinamasi, kokias natūralias medžiagas galima panaudoti daugkartinių kaukių gamybai. Svarbu nepamiršti, kad daugkartines veido kaukes būtina termiškai apdoroti ne žemesnėje, kaip 60 laipsnių temperatūroje.

Aplinkos apsaugos specialistė A. Zigmontienė atkreipia dėmesį, kad plastiko gamyba palengvina žmonių kasdienybę. Plastiko gaminiai naudojami visur – buityje, medicinoje, pramonėje. Ši medžiaga yra lengva, lanksti, ilgaamžė, jai lengvai galima suteikti norimą formą.

„Vadinamasis vienkartinis plastikas – didžiulė problema. Dabar nėra veiksmingų būdų jo perdirbimui, tad plastikas deginamas arba vežamas į sąvartynus. Tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu požiūriu, tai yra vienas iš prasčiausių atliekų tvarkymo būdų. Deja, bet tik 9 proc. viso pagaminamo plastiko yra perdirbama“, – teigia aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė.

Kai kuriuose plastiko gaminiuose yra kenksmingų sudedamųjų medžiagų, pavyzdžiui, bisfenolio, ftalatų, kurie gali sukelti vėžinius susirgimus. Tačiau tokių medžiagų naudojimas yra griežtai ribojamas ir reglamentuotas. Jei plastikas naudojamas pagal paskirtį, jis neturi kelti neigiamo poveikio aplinkai.

Svarbu paminėti, kad aplinką teršia ne plastikas, o vartotojai, kurie netinkamai jį tvarko. Tuomet aplinkoje galime pastebėti pasekmes – paukščius, vėžlius ar kitus gyvius, įsipainiojusius į plastiko gaminius, kuriems reikia pagalbos. Kiekvienas turėtų prisiminti, kad plastikas suyra per tūkstančius metų. Jiems bėgant, į aplinką nuolatos patenka toksiški irimo gaminiai.

„Turime suprasti, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Reikia vartoti atsakingai – pirkti tiek, kiek reikia, dalintis su kitais nereikalingais, bet tinkamais naudoti daiktais, rūšiuoti atliekas namuose. Visa tai atrodo labai paprasta“, – sako A. Zigmantienė.

Visuomenės nariai pamažu pradeda suvokti, jog pasaulyje yra daug globalių problemų, tokių, kaip klimato kaita, nykstanti bioįvairovė, senkantys ištekliai. Dėl šios priežasties aplinkos apsauga tampa vis svarbesnė.

Gyventojų apklausa parodė, kad aplinkos apsaugos sritį svarbia laiko 89 proc. Lietuvos gyventojų, o 63 proc. pripažįsta, kad kiekvienas gali atlikti svarbų vaidmenį, norėdamas saugoti aplinką.

Dabar stengiamasi kurti ilgalaikes aplinkosaugos koncepcijas, diegiant žiedinės ekonomikos principus, kuriant tvarią ekonomiką. Čia padėti gali ir aplinkos apsaugos inžinerijos žinių turintys specialistai.

„Dabartinis pasaulio aplinkosauginių iššūkių valdymas, naujoviškų sprendimų paieška yra jaunosios kartos rankose“, – sako specialistė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. JT Klimato kaitos viršūnių susitikime Prezidentas pristatė naują globalią Lietuvos iniciatyvą
  2. Lietuva pasirašys Europos plastiko paktą
  3. Kodėl svarbu perdirbti plastiką elektroniniuose įrenginiuose?
  4. Vejantis naujoves lieka tonos atliekų
  5. Automobilių padangos – plastiko teršėjas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos gynėjas
Ukrainos balsas

Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

2025 06 08
Populiariausi vardai 2024 m.
Kalba

VLKK nutarimo „Dėl lietuviškos vardo formos“ paaiškinimas

2025 06 08
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vilna apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Kažin apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Vilna apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Naivus klausimas apie Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Netinkamai laikomi ar gabenami degalai gali prišaukti pavojų
  • Tyrimas: apie pusė lietuvių negali kokybiškai išsimiegoti
  • Kaip naujakuriams apsaugoti įsigytą turtą?
  • Atvirų batų metas: kaip kovoti pėdų bėdomis

Kiti Straipsniai

Plastikinės pakuotės | am.lrv.lt nuotr.

Įsigalioja draudimas neatlygintinai dalyti vienkartinius plastikinius indus

2025 04 30
Naujai viešajai erdvei Perkūnkiemyje – architektų sumanymai | vilniausvystymas.lt nuotr.

Naujai viešajai erdvei Perkūnkiemyje – architektų sumanymai

2025 02 27
Lietuva pasirašė Europos plastiko paktą

Kad plastiko pakuotės virstų naujais gaminiais

2025 02 15
Elektra, šviestuvai | pexels.com nuotr.

Lietuviai vengia plastiko pakuočių, tačiau energijos netaupo

2025 01 21
Plastiko atliekos

Iš vandenyno šiukšlių: neįtikėtina, ką gamina garsūs gamintojai

2024 12 09
Šiukšlės | am.lrv.lt nuotr.

Siekiama užtikrinti efektyvesnę aplinkos apsaugos kontrolę

2024 10 31
Atliekų rūšiavimas | vdu.lt nuotr.

Prieš Vėlines atliekų kiekis išauga dvigubai: mokslininkė atsakė, kaip tai sumažinti

2024 10 24
APVA kompensacija dviračiams | freepik.com nuotr.

APVA kompensacija dviračiams: 2024–2025 m. programa kviečia tapti tvaresniu

2024 10 09
Socialiniai tinklai | pixabay.com, PhotoMIX-Company nuotr.

Kaip socialinių tinklų tikrovė veikia psichinę sveikatą

2024 09 11
Pakuotės | USAD nuotr.

Pakuočių surinkėjai tikisi naujo rekordo

2024 07 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Vilna apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Kažin apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Vilna apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Naivus klausimas apie Žiurkė spąstuose arba kada į orą išlėks putinas?
  • Jo... :( apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvai skiriama 602 mln. eurų paskolų darbo vietų išsaugojimui

Lietuvai skiriama 602 mln. eurų paskolų darbo vietų išsaugojimui

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai