Didžioji dalis Lietuvos žmonių šią vasarą į atostogų keliones leidžiasi automobiliais, todėl kartu su šeimininkais šiemet dažniau keliauja ir jų augintiniai. Draudikai pastebi, kad prisisegti saugos diržus ir daugiau dėmesio skirti vaikų saugumui automobilyje žmonės jau įprato, tačiau į augintinių keliavimą vis žiūri aplaidžiai. Dažnas vaizdas kelyje, kai šunys palaidi lekuoja pro langą ar lipa vairuotojams ant kelių. Pasak specialistų, tai gali baigtis ne tik žala augintiniui, bet ir eismo įvykiu.
„Tyrimas parodė, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų augina šunis. Toks pat procentas šunų šeimininkų mėgsta juos vedžioti ir kartu su augintiniu leisti laiką, todėl nenuostabu, kad dauguma žmonių vasarą keliaudami automobiliu augintinius vežasi kartu“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji pabrėžia, kad šunų saugumu automobilyje privalu rūpintis visada, tačiau vasarą transporto priemonėje keliaujantiems augintiniams reikalingas ypatingas dėmesys. „Šunų šeimininkus raginame, ypač karštą dieną, net ir trumpam stabtelėjus prie parduotuvės, automobilio viduje nepalikti augintinių. Vos kelios minutės gali būti lemtingos – ir grįžę augintinio jau neberasite gyvo. To galima išvengti pasiimant gyvūną su savimi. Jei taip pasielgti neįmanoma, vertėtų susilaikyti nuo pavojingo sprendimo palikti augintinį automobilyje. Gyvūną reikėtų saugiai palikti namuose“, – pataria V. Katilienė.
Automobilio salonas virsta šiltnamiu
Šunų dresūros mokyklos „Reksas” vyr. treneris ir elgsenos specialistas Jonas Valančius įspėja, jog karštą dieną net ir 15 minučių įkaitusiame automobilyje keturkojui gali būti pražūtingos. „Net ir dabartinės oro sąlygos yra labai pavojingos: oro temperatūra siekia 25 laipsnius šilumos, pučia lengvas vėjelis, šeimininkas praveria langus, tačiau nepraėjus nei 10 minučių automobilyje temperatūra įkais dešimčia, o kartais ir daugiau laipsnių. Automobilio vidus kaista tarsi šiltnamis. Palikus augintinį ilgiau, viduje temperatūra taps jam nepakenčiama, todėl gyvūnas perkais. Jį gali ištikti šilumos smūgis“, – tvirtina J. Valančius.
Jo teigimu, aukšta temperatūra automobilyje pavojinga, nes gyvūnas neturi vėsesnės vietos, kurioje galėtų pasislėpti nuo karščio. „Jei šeimininkai palieka šunį vieną automobilyje, gyvūnas nespėja vėsintis, jo kūno temperatūra kyla ir prasideda perkaitimo procesai. Kuo ilgiau jie trunka, tuo didesnė tikimybė, kad jų padariniai bus nebeatstatomi. Dėl karščio gyvūną gali ištikti mirtis“, – kalba šunų dresūros specialistas.
J. Valančius pabrėžia, kad augintinis galėtų pasilikti automobilyje tik žmogaus priežiūroje. „Transporto priemonė turėtų būti pastatyta pavėsyje, o joje intensyviai cirkuliuotų oro srovės, pavyzdžiui, būtų praverta visureigio ar universalo tipo automobilio bagažinė“, – pataria šunų dresūros mokyklos atstovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad augintiniui būtų ypač pavojinga, jei šeimininkai jį vasarą paliktų automobilio salone įrengtoje šunų transportavimui skirtoje dėžėje. „Gyvūnas joje gautų per mažai oro, nes įšyla ir plastikas, ir metalas, o šuo privalo turėti sąlygas atsivėsinti“, – sako jis.
Vėsinimo priemonės palengvina kelionę
J. Valančiaus teigimu, šunų sveikatai pavojingas ir kitas jų šeimininkų įprotis – leisti augintiniams pro atvirą važiuojančio automobilio langą iškišti galvą. „Matyti lekuojančius keturkojus smagu kitiems eismo dalyviams, tačiau šunims toks jų šeimininkų elgesys dažniausiai baigiasi nemalonia ausų uždegimo diagnoze. Šuo patiria temperatūrų ir slėgio skirtumą, kuris išprovokuoja šį augintinio susirgimą. Toks būdas atvėsinti gyvūną – nėra tinkamas“, – tvirtina specialistas.
Pasak J. Valančiaus, vasarą šuns kelionė automobiliu yra sunkiai įsivaizduojama be kondicionieriaus ir specialiai šunims skirto vėsinančio kilimėlio. „Jis yra užpildytas specialiu geliu, kuris aktyvuojasi, kuomet gyvūnas atsigula ant kilimėlio. Kilimėlis palaiko maždaug 5-10 laipsniais žemesnę nei aplinkos temperatūrą. Jį galima naudoti ne tik automobilyje, bet ir namuose“, – sako šunų dresūros specialistas.
Jo teigimu, būtina nepamiršti, kad, net ir gulėdamas ant vėsinančiojo kilimėlio, šuo turi būti prisegtas diržu ir petnešomis, kad jo kelionė būtų saugi. „Žmonės turėtų pasirūpinti, jog šuniuko saugos diržo karabinas būtų tvirtas. Gyvūnas taip keliaudamas jausis laisvai, galės dairytis pro langą ir judėti. Tuo tarpu stabdant ar atliekant kitą staigų veiksmą saugos sistema užsifiksuoja ir apsaugo gyvūną bei vairuotoją“, – kalba J.Valančius.
Prieš kelionę – būtini namų darbai
Leidžiantis automobiliu į atostogų keliones J. Valančius pataria rinktis tokį šuns keliavimo būdą, kurį augintinis mėgsta – transportavimo dėžę, specialų diržą su petnešomis arba narvą.
„Vasarą žmonės neretai patenka į keblias situacijas: šuo nėra įpratęs prie keliavimo automobiliu priemonių, o šeimininkai nuperka jam petnešas tuomet, kai atostogų kelionė – už kelių dienų. Tokia situacija yra sudėtinga, nes šuo dažniausia bijo petnešų arba narvo. Iki atostogų likus savaitei, šeimininkai turėtų pradėti pratinti augintinį prie saugios kelionės inventoriaus. Būtina nepamiršti už sėkmingą pratinimo procesą šunį apdovanoti skaniukais. Taip šuo supras, kad buvimas su petnešomis ir saugos diržu, keliavimo dėžėje ar narve jam yra naudingas. Po tokio pasirengimo kelionės šuniui taps malonia rutina“, – sako specialistas.
Jei šuo vengia buvimo transporto priemonėje, J. Valančius pataria automobilyje šunis maitinti. „Transporto priemonė tuomet gali tapti augintinio restoranu. Be to, ruošdamiesi ilgesnei atostogų kelionei šeimininkai turėtų mokyti šunį važiuoti automobilyje – kasdien su augintiniu įveikti trumpas distancijas, pradedant 1-2 kilometrais ir kasdien ilginant kelionės trukmę. Toks pratinimo būdas efektyviai išsprendžia problemą, kai šuo nenori važiuoti automobiliu“, – kalba J.Valančius.
Ant kelių – ne vieta
Anot draudimo bendrovės atstovės, visgi ne visi gyvūnų šeimininkai rūpinasi gyvūnų saugumu automobiliuose. „Kai kurie augintiniai vasarą mėgsta įsitaisyti ant automobilio salono grindų. Yra buvę atvejų, kai gyvūnai sutrukdo nuspausti stabdžių pedalą būtent tuo metu, kai reikia stabdyti transporto priemonę. Tada vairuotojui nepavyksta nuspausti stabdžių pedalo ir išvengti eismo įvykio“, – pasakoja V. Katilienė.
Jos teigimu, dar blogiau, kai gyvūnai įsitaiso vairuotojui ant kelių. Toks neatsakingas elgesys yra toks pat pavojingas kaip kalbėjimas telefonu ar naršymas internete. Ant kelių važiuojantys gyvūnai išblaško vairuotojo dėmesį, jis negali susitelkti tik į kelią ir aplinkui vykstantį eismą, nes gyvūnas bet kuriuo metu juda, gali atlikti neprognozuojamus šuolius ar netikėtai nusileisti prie pedalų, ant automobilio grindų, o netyčia užmintas – įkąsti, todėl saugaus važiavimo priemonės kelyje yra būtinos.
Bendrovės „Nielsen“ Lietuvos gyventojų tyrimas „Gjensidige“ užsakymu buvo atliktas apklausiant 1600 žmonių.
