
Pagal Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą dvišalę bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje sutartį Lietuvoje jau restauruotas ne vienas kultūros paveldo objektas, svarbus ir Lietuvai, ir Lenkijai, menantis bendrą Abiejų Tautų Respublikos istoriją arba susijęs su abiems šalims svarbiomis, žinomomis asmenybėmis. Restauravimo darbus pagal programą „Kultūros paveldo apsauga užsienyje“ finansuoja Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija bei Nacionalinis Lenkijos kultūros paveldo užsienyje institutas „Polonika“.
J. Pilsudskio krikšto vieta
Instituto „Polonika“ atstovai, apsilankę Švenčionių rajone, Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčioje (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 36258), kur buvo restauruoti akmeniniai laiptai į bažnyčią, šventoriaus tvora ir vartai, darbais liko patenkinti, pastabų neturėjo. Prieš restauravimą akmeniniai laiptai praktiškai visai buvo suirę. Restauravimo darbai buvo atlikti pagal Lenkijos bendrojo kultūros paveldo išsaugojimo fondo „Terpa“ parengtą projektą, kurį patvirtino KPD Vilniaus skyrius. „Apžiūrėję sutvarkytą objektą mes taip pat iš savo pusės priekaištų restauratoriams neturime, – sakė susitikime dalyvavęs KPD vyr. specialistas Gintaras Ivanavičius. – Kiek žinau, kitais metais „Polonika“ ketina vykdyti ir antrą restauravimo darbų etapą – finansuos šios bažnyčios naujo stogo dengimo darbus, bažnyčios interjero restauravimą.“
Medinė liaudiškos architektūros su klasicizmo bruožais bažnyčia yra pastatyta 1774 metais. Joje 1867 metų gruodžio 3 dieną yra pakrikštytas Lenkijoje šlovinamas Lietuvos okupantas Juzefas Pilsudskis (1867–1936), gimęs netolimame Zalavo dvare. Bažnyčioje ant vargonų choro turėklo kabo atminimo drobė su užrašu lenkų kalba „Sorokpolės bažnyčia. Maršalo Juzefo Pilsudskio – Tautos Vado krikšto vieta. Nuo šios žemės sūnų“. Bažnyčia anksčiau priklausė Sorokpolio dvarui, bažnyčios statybą finansavo tuometinis dvaro savininkas Michalas Soroka.
„Polonika“ yra valstybinė kultūros įstaiga, įsteigta Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministro prof. Piotro Glinskio. Institutas yra vienintelė Lenkijoje įstaiga, sistemingai užsiimanti už šalies ribų esančio lenkų kultūros paveldo apsauga. Buvusiose Abiejų Tautų Respublikos (ATR) rytinėse žemėse, kaip pažymima ministerijos naujienų pranešime, susitelkę ypač daug išskirtinės meninės vertės meno bei architektūros paminklų.
Nuo 2020 metų „Polonika“ taip pat prižiūri Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministro subsidijų programą, pagal kurią paramos gavėjai gali įgyvendinti objektų, esančių buvusiose Lenkijai priklausiusiose teritorijoje, išsaugojimo, atnaujinimo, restauravimo, konservavimo projektus. Lietuvoje vykdomi restauravimo projektai suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos katalikų vyskupija ir vyskupu Gintaru Grušu.
Lenkų dėmesys dviems bažnyčioms
Šiemet pagal programą „Kultūros paveldo apsauga užsienyje“ Lenkija finansavo restauravimo darbus už 364 000 PLN dviejose Vilniaus bažnyčiose – Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio bei Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų. Pastarojoje bažnyčioje, dar vadinamoje ir Pranciškonų bažnyčia (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25024), konservavimo darbais, kurie truks dar kelerius metus, siekiama išsaugoti XVIII amžiaus figūrinių paveikslų fragmentus, taip pat XVIII amžiaus sienų dekorą, pažeistas baroko dekoracijas, paveikslus ant bažnyčios sienų ir skliautų. Restauravimo darbai turėtų pagerinti polichromijos techninę būklę, atkurs barokinį bažnyčios interjerą. Kaip teigiama Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerijos pranešime, Pranciškonų bažnyčia yra viena seniausių bažnyčių Vilniuje, ji glaudžiai susijusi su Vilniuje gyvenusių ir gyvenančių lenkų istorija.
Susitikimo dalyviai taip pat domėjosi Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 17311) presbiterijos freskų ir polichromijos konservavimo-restauravimo darbais. Visas presbiterijos šiaurinės sienos paviršius prieš restauraciją buvo labai pažeistas laiko, tinkas ir dažų bei tapybos fragmentų paviršiai sutrūkinėję, vietomis atšokę. Iš 300 kvadratinių metrų sienos XVI-XVIII amžiaus tapyba sudaro 110 kvadratinių metrų. Restauratoriai paliko eksponuoti visus surastus keturis tapybos etapus.
Pasak KPD Vilniaus skyriaus specialisto Povilo Mečkovskio, lenkų ekspertai turėjo metodologinių pastabų dėl šių bažnyčių restauravimo darbuose naudojamų spalvų. Apsikeista nuomonėmis, KPD paveldosaugininkai atsakė į svečių klausimus.
Projektai Vilniaus rajone
Kaip pažymima Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerijos pranešime, Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčios restauravimo darbams ir Vilniaus rajone žuvusių Lenkijos karių kapų sutvarkymui bendrai skiriama 158 000 PLN. Lenkijos karių kapų sutvarkymo Vilniaus rajone projektas finansuojamas iš „Polonika“ instituto subsidijos programos „Lenkijos kultūros paveldas užsienyje – savanoriška veikla“. Projekte dalyvauja „Łagierników“ karių asociacijos nariai ir savanoriai (lenkų gimnazistai ir lenkiškų vidurinių mokyklų Lietuvoje jaunimas).
Institutas „Polonika“ šiuo metu rengia ir naujus projektus, kuriais siekiama finansuoti kitus ir lenkams svarbias kultūros paveldo vertybes Lietuvoje.
Ko čia vargstate su tais restauravimais – kuo greičiau skelbkite Litwą Lenkijos dalimi. Aš jau pramokau lenkiškai.
🙁 🙁 🙁
Restauruos ir „grąžins savininkams”?
Ar jau turėjome Lietuvą prieš buvusią okupantę taip žeminusį „elitą”?
Pagal tą pačią “lenkišką” logiką, matyt, Valdžia leistų, jeigu Rusija užsinorėtų, jai atkurti Muravjovio paminklą Daukanto aikštėje, Lenino paminklą Lukiškių aikštėje.
Keista, kad Rusija nesinaudoja tuo dabartinės Lietuvos valdžios mielaširdngumu okupantams, visiška jos tautine ir valstybine besavigarbyste…
Kuo nuo su Putinu besiglėbesčiuojančio Batkos skiriasi?
Labai taiklios mūsų valdžios elgesio analogijos su Belorusijos lindimu į Rusijos glėbį, su galimybėmis Rusijai statyti Lietuvoje paminklus leninams ir muravjovams… Dar galima būtų tokias restauracijas prilyginti, pvz., idėjai Klaipėdoje pastatyti paminklą Hitleriui.
O jeigu koks nors Hitlerio bendražygis buvo gimęs dabar Lenkijai priklausančiose žemėse, tai net abejoti nedrįstu, kad su jo gyvenimu susijusios vietos lygiai taip pat Lenkijoje yra restauruotos ir saugomos, kaip jie tai daro Lietuvoje su lenkiškojo okupanto gyvenimo vietomis.
Jei jau taip, tai jau ne už kalnų ta diena, kai teks paminklą pastatyti ir Dušanskiui…
Nesvarbu, kuri valstybė finansuoja ir nori pastatyti jai gerbtinų, bet Lietuvą skaudinusių asmenų paminklus, Lietuvos valdžia negali sudaryti su toms valstybėms sutarčių ir leisti Lietuvoj statyti (atstatyti) paminklus. Tegu Lenkija (ir panašiai) juos statosi savo valstybėje. Negalime leisti, kad visokie užkariautojai ar išnaudotojai ” puoštų” Lietuvą. Turime savų didvyrių.
Alke.lt keliami tokie nacionalinio masto klausimai, kaip antai neseniai vykęs ginčas tarp T.Baranausko ir A. Bučio dėl Lietuvos valdovų – karaliaus ir kunigaikščio titulų, arba kaip dabar čia reiškiamos nuomonės dėl su J.Pilsudskiu susijusio Lenkijos paveldo vykdomos restauracijos Lietuvos teritorijoje.
Be abejonės tai nacionalinio lygio klausimai, kuriuos nušviesti yra nacionalinio LRT pareiga. Tačiau LRT programose Alke.lt rašomais klausimais, apie jo komentaruose reiškiamas mintis nė žodelio, taigi gana svarbi Lietuvos gyvenimo dalis lieka LRT nenušviesta, jos pareiga nevykdoma.
Yra tokia “Vilnijos” draugija, asociacija “Talka kalbai ir tautai”. Kodėl joms nepareikalavus LRT programose laiko pakalbėti Alke.lt rašomais klausimais, komentaruose reiškiamoms mintims nušviesti!…
Ar Alkas.lt – tai ne socialinio gyvenimo dalis…
Gal reikalinga Alkui.lt turti apžvalgininką, kuris parengtų jo keliamų aktualių klausimų ir komentatorių minčių apžvalgas ir jas pateiktų LRT kaip informacijas. Taip dalykai taptų nušviesti plačiau…
Puiki mintis. Tik bijau, jog Monikutė neskiria LRT nuo Delfio, jog reikalautų susimokėti už tai, kad ji ,,savo” eteriu leidžia pasinaudoti…
Nors kertu lažybų, jog prie LRT daugybę metų besisukiojančios ir savo laidas per LRT rodančios privačios įmonės LRT-ui už eterį nemoka, jog yra priešingai…
Lyg tamstai užsakius:
Mini interviu: Visuomeninė televizija tampa politine TV
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/mini_interviu_visuomenine_televizija_tampa_politine_tv/
Kokį NEPADORUMO, NIEKINGUMO laipsnį reikia pasiekti, kad leistum sau apskritai nuo tavo šalies kruvinų nusikaltimų nukentėjusiems priminti tos kartos politikų ir armijos NUSIKALTIMĄ, kad VERSTUM jį minėti, tartum garbingą žygdarbį! Užuot kaip vokiečiai atsiprašę, ugdę taikų jaunimą (kaip krikščioniams dera!), jie toliau kursto jame tas pačias nepasotinamo laukinio žvėries aistras.
Ką psichiatrai apie tokią politiką ir politikus mano – juk tai pavojinga, tai šio amžiaus hitleriai ir stalinai! Ir ne tik artimiausioms kaimynėms tokia kaimynė bei jos politika pavojinga. Tai pavojinga Europai. Ką mano Vatikanas, Karo tribunolas, NATO?
Pilsudskio mirties metai yra 1935. Pataisykit.
Su nerimu laukiu spalio pradžios, kai sueis Suvalkų sutarties ir Pietryčių Lietuvos okupacijos šimtmetis. Su nerimu todėl, kad dabartiniai valdžiažmogiai, pataikaudami Lenkijai, gali iš to okupacijos jubiliejaus daryti nacionalinę Lietuvos šventę. Nenustebčiau, jei taip ir bus, matydamas Sulinkusį užsienio reikalų ministrą, istorijoje visiškai nesusigaudantį ir Seimui pirmininkaujantį botaniką ir kolaliciją su jedinskininkais saugantį agromagnatą.