Vasaros laikotarpiu dažniau keliaujame į mišką, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais intensyviau grybaujame ar uogaujame. Daugelis grybautojų ir uogautojų žino plotus, kuriuose gausu baravykų, voveraičių ar mėlynių, tačiau kelio atgal tenka ir ilgiau paieškoti. Išsiruošus į mišką ne visuomet turime išmanųjį įrenginį ar kompasą, todėl kyla pavojus pasiklysti medžių tankmėje. Visgi yra būdų, kaip susigaudyti miške ir be prietaisų pagalbos.
Miškininkai pataria visų pirma atkreipti dėmesį į gamtos ženklus:
- daugelio medžių žievė šiaurinėje pusėje grubesnė. Beržo žievė baltesnė ir švaresnė pietinėje pusėje. Pušų kamienai šiaurinėje pusėje po lietaus pajuosta;
- medžiai, akmenys, mediniai ar čerpių stogai šiaurinėje pusėje labiau padengti kerpėmis ir samanomis;
- skruzdėlynai dažniausiai būna pietinėje medžių, kelmų ar krūmų pusėje, o jų šiaurinis šlaitas statesnis nei pietinis;
- pavasarį sniegas anksčiau nutirpsta pietiniame kalvos šlaite, be to, jis greičiau sužaliuoja.
Dar vienas kelrodis – kvartaliniai stulpai. Visi stambesni valstybiniai miškai yra padalinti kvartalais, tarp kurių iš šiaurės į pietus ir iš rytų į vakarus susikerta keturių metrų pločio linijos. Čia galima matyti įkastus kvartalinius stulpus, ant kurių užrašyti skaičiai, pagal kuriuos tiksliai nustatoma pasaulio kryptis.
Atsiminkite taisyklę: gretimų kvartalų numeriai didėja iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus. Pavyzdžiui, ant kvartalinio stulpo keturių šonų užrašyti tokie skaičiai: 4, 5, 15, 16. Mažųjų skaičių pora atsukta į šiaurę, didžiųjų į pietus. Atsistojus iš mažesniųjų skaičių pusės stulpo briauna tarp 4 ir 5 rodys linijos kryptį į šiaurę, o tarp 15 ir 16 – į pietus. Tarp 4 ir 15 bus vakarai, tarp 5 ir 16 – rytai.
Miškuose kvartalinės linijos paprastai nebūna ilgesnės nei kilometras, tad net ir klaidžiausiame miške tiesiai žygiuodami greitai išeisite į liniją, kurioje rasite kvartalinių stulpų. Iš grybų ar uogų paieškų grįžti bus paprasčiau, jei įsidėmėsite, prie kurio kvartalo savo kelionę pradėjote. Vadovaujantis stulpų numeracija taip pat lengviau ieškoti artimiausio kelio.
Pasiklystama dažniausiai vakarop, tad gali trūkti laiko tokioms kvartalinių stulpų studijoms. Pravartu prieš išvyką išsibraižyti mišką ant popieriaus lapo, padalinti jį kvartalais ir juos sunumeruoti. Taip įsiminsite miško teritoriją, bus lengviau susigaudyti, o pasiklydus – nepasimesti.
Lietuvos miškų žemėlapius, kuriuose matomas miškų administracinis suskirstymas, miško kvartalai bei sklypai, galima rasti čia: https://kadastras.amvmt.lt/vartai/paslaugos/geoinformacija-apie-miskus-m-gis.
Labai laiku paaoiškinimai.
Prasti reikalai, kad lietuvis prarado jam įgimtą orientacijos miškuose pojūtį, kai, net daug nesižvalgant, kojos pačios žino, kur joms eiti – tartum jose po kompasą būtų. Tokia buvo mano mama ir giminė iš mamos pusės. Gimę ir gyvenę šalia didelių girių, nuo mažumės anksti ryte bėgdavo ko nors pusryčiams pagardinti iš miško atsinešti. Be miško jie tiesiog negalėjo – tarsi jiems oro trūktų. Kai tik savaitgalis, tai tik ragina ir ragina ,,šeimos vežiką” – na, nors valandėlei važiuojam!