Praėjusią savaitę Utenoje ir Dzūkijos nacionaliniame parke pradėjo veikti, kaip pranešė Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), dvi naujos aerozolių mėginių ėmimo stotys, skirtos galimam Astravo atominės elektrinės poveikiui vertinti. Jos papildys Lietuvos ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemą, kurią šiuo metu sudaro dar 47 gama spektrometrinės matavimo stotys.
Aerozolių mėginių ėmimo stotyse mėginiai imami nepertraukiamai, siurbiant didelį aplinkos oro kiekį per specialius filtrus, kurie vėliau analizuojami laboratorijoje. Toks tyrimų metodas leidžia išmatuoti net ir mažiausius aplinkoje esančius radioaktyvių elementų kiekius ir informuoti visuomenę bei atitinkamas institucijas apie nustatytus radionuklidus, susijusius su atominių elektrinių ar branduolinių bandymų veikla.
Naujoji įranga įsigyta ES fondų ir valstybės biudžeto lėšomis.
Aplinkos radiologinis monitoringas Lietuvoje vykdomas jau daugiau nei 50 metų. Jį atlieka AAA. Tačiau nuo 2021 m. sausio 1 d. Vyriausybės nutarimu radiologinis monitoringas bus perduotas Radiacinės saugos centrui, kurio steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija. Taip nuspręsta siekiant optimizuoti dviejų institucijų atliekamas radiologinio monitoringo funkcijas.
Stebėjimas, o ne “monitoring”. STEBĖJIMAS. Radiologinis stebėjimas ar stebėsena. Teigimas, kad „monitoringas ir stebėsena, stebėjimas vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai“, mano nuomone, yra nesąmonė.