Nors Europoje žmonių trichineliozės atvejų nustatoma vis mažiau, tačiau, pasak specialistų, atsipalaiduoti jokiu būdu negalima. Vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas – nevalgyti nepatikrinto gyvūno mėsos. Sumedžiotų šernų, savo reikmėms skerdžiamų kiaulių bei kitų trichineliozei imlių gyvūnų mėsą, kuri yra ar bus vartojama maistui, tikrinti yra būtina. Nevykdant šios pareigos, pasekmės gali būti skaudžios. Visa rinkoje parduodama kiauliena ar kitų imlių gyvūnų mėsa yra privalomai ištiriama.
Trichineliozė (lot. trichinellosis) – pavojinga parazitinė liga, kurią sukelia organizme parazituojančios apvaliosios kirmėlės trichinos (lot. trichina). Šia liga gali užsikrėsti žmonės ir gyvūnai – kiaulės, šernai, pelės, žiurkės ir kiti. Žmonių sergamumas trichinelioze priklauso nuo maitinimosi įpročių, mėsos paruošimo būdo, ligos diagnostikos, žmonių žinių apie ligą ir jos profilaktiką. Lietuvoje pagrindiniai trichineliozės rezervuaro šeimininkai gamtoje yra lapės, kiaunės, usūriniai šunys, pelės, žiurkės ir šernai.
Remiantis statistiniais duomenimis, žmonės Lietuvoje dažniausiai užsikrečia per infekuotą trichinomis šernieną ar kiaulieną. Mėsoje tūnančių trichinų neįmanoma sunaikinti – jos puikiai ištveria aukštą temperatūrą, sūdymą, marinavimą, rūkymą ir šaldymą, todėl mėsa privalo būti patikrinta. Džiugu, kad 2018–2019 m. žmonių trichineliozės protrūkių nebuvo registruota, tačiau 2017 m. buvo užregistruotas šios ligos protrūkis, kuomet suvalgę nepatikrintos, namuose paskerstos kiaulės mėsos, užsikrėtė ir susirgo 9 žmonės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2009–2018 m. Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 350 žmonių trichineliozės atvejų, iš jų – 8 sporadiniai atvejai ir 26 protrūkiai.
Lietuvoje trichineliozė šernų populiacijoje tebėra plačiai paplitusi. Rečiau trichinos yra nustatomos savo reikmėms skersti auginamose kiaulėse, tačiau tai neatleidžia ūkininkų nuo atsakomybės patikrinti visų ne skerdykloje, o savo reikmėms namuose paskerstų kiaulių mėsą.
Kiaulės trichinomis užsikrečia šeriant termiškai neapdorotomis maisto atliekomis ar šalutiniais gyvūniniais produktais, taip pat ligą gali platinti smulkieji graužikai (pelės, žiurkės). Todėl yra labai svarbu ūkiuose naikinti graužikus. Be to, kiaules draudžiama šerti ir maisto atliekomis.
Tyrimai Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ir jų rezultatai
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) dėl trichineliozės tiriami šernų, kiaulių bei kitų gyvūnų (barsukų, bebrų ir kt.) mėginiai. Šernų, sumedžiotų afrikiniu kiaulių maru užkrėstoje teritorijoje, trichineliozės tyrimai atliekami tik NMVRVI laboratorijoje.
2019 m. NMVRVI trichineliozės atžvilgiu buvo ištirti 9 200 šernų, 127 kiaulių ir 36 kitų gyvūnų rūšių mėginiai. 43 šernų mėginiuose nustatyta trichinų lervų.
2018 m. buvo ištirti 11 074 šernų ir 133 kiaulių mėginiai. 51 šernų mėginyje ir 1 kiaulių mėginyje rasta trichinų lervų. 2017 m. trichineliozės atžvilgiu buvo ištirti 13 205 šernų ir 176 kiaulių mėginiai. 61 šernų mėginyje ir 1 kiaulių mėginyje nustatyta trichinų lervų.
Dažniausiai mėginiuose yra nustatomos Trichinella britovi (2019 m. – 97,2 proc., 2018 m. – 91 proc. teigiamų mėginių), retesniais atvejais – Trichinella spiralis ir Trichinella Nativa.
NMVRVI reguliariai organizuoja veterinarijos gydytojų kvalifikacijos kėlimo mokymus dėl trichinų lervų aptikimo tyrimų atlikimo bei kompetencijos patikrinimus. Taip pat rengia tarplaboratorinius palyginamuosius tyrimus (PT) dėl trichinų lervų nustatymo mėsoje kitoms laboratorijoms.
Trichineliozės sukėlėjas yra smulki, 2–4 mm ilgio kirmėlė. Kirmėlės parazituoja plonojoje žarnoje, o jų lervos – raumenyse, sukeldamos alergines organizmo reakcijas, šleikštulį, vėmimą, pilvo skausmus, veido ir akių patinimus, karščiavimą, raumenų skausmus. Žmonės šiais parazitais užsikrečia vartodami naminių ir laukinių gyvūnų mėsą, kurioje yra kirmėlių lervų. Trichiną dengianti kapsulė skrandyje suvirškinama, išsilaisvinusios lervos patenka į plonąją žarną. Patekusios į žarnyną lervos greitai lytiškai subręsta, apsivaisina, po savaitės pradeda vystytis jaunos lervos. Patekusios į limfą ir kraują jos išnešiojamos po visą organizmą, galutinai užsilaikydamos skersaruožiuose raumenyse, dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių. Skersaruožiuose raumenyse jos apsigaubia kapsule, kuri vėliau sukalkėja, o lerva jos viduje daugelį metų išlieka gyvybinga. Užsikrėtus pirmieji simptomai gali atsirasti praėjus vienai dienai ir vėliau. Ligos požymiai išryškėja praėjus 2 – 8 savaitėms. Suaugusios trichinos gyvena žarnyne, lervos – skersaruožiuose raumenyse. Trichinos neturi specifinių šeimininkų ir gali parazituoti daugelio žinduolių organizmuose.
Informacija gyventojams
Sumedžiotų šernų, savo reikmėms skerdžiamų kiaulių bei kitų trichineliozei imlių gyvūnų mėsą, kuri yra ar bus vartojama maistui, būtina patikrinti. Vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas – nevalgyti nepatikrinto gyvūno mėsos.
Savo reikmėms skerdžiantys kiaules kiaulių laikytojai dėl trichineliozės tyrimų turi kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus ar tiesiogiai į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (www.nmvrvi.lt). Šernų, sumedžiotų afrikiniu kiaulių maru užkrėstoje teritorijoje, trichineliozės tyrimai turi būti atlikti tik NMVRVI laboratorijoje.
