Išgirdęs diagnozę „sunki astma“, kiekvienas ligonis pradeda individualią kelionę, kurioje gyvenimo su liga kokybė labai priklauso nuo jo paties pasirinkimų.
Dažnai ligonius apima vienokios ar kitokios baimės, kurios apriboja jų galimybes valdyti ligą. Ilgainiui taikstantis su gyvenimą sunkinančiais ligos požymiais, gali susidaryti įspūdis, kad bloga savijauta dėl sunkios astmos yra normalu.
Tačiau medikai ragina ligonių artimuosius atkreipti dėmesį į galimas kliūtis ir padėti sunkia astma sergančiam šeimos nariui gauti reikalingą gydymą.
Astma sergančių žmonių artimiesiems kartais tenka atsakomybė padėti ligoniui susitvarkyti su tam tikromis užduotimis. Tačiau ligonių šeimos nariai turėtų žinoti, kad šiuolaikinis gydymas leidžia kontroliuoti net ir sunkią šios lėtinės ligos formą.
Todėl jei astmos simptomai yra sunkiai valdomi ir trukdo artimam žmogui pasirūpinti savimi ar užsiimti mėgstama veikla, tai gali būti ne sunki, o sunkiai kontroliuojama astma.
Specialistai pažymi, kad kai kurie astma sergantys ligoniai klaidingai vertina savo ligos sunkumą, per mažai dėmesio skiria astmos požymių valdymui ir išgyvena nepagrįstą baimę pradėti gydymą. Dėl šios priežasties dalis ligonių laiku nesikreipia į gydytojus ir gauna silpnesnį gydymą, nei turėtų.
Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, gydytoja alergologė ir klinikinės imunologijos specialistė doc. Violeta Kvedarienė primena, kad kęsti varginančius požymius nėra normalu ir bloga savijauta turi būti taisoma. Gydytoja išskiria pagrindinius žingsnius, kuriuos žengti astma sergantiems žmonėms turėtų padėti jų artimieji.
1. Pripažinti, kad reikalinga pagalba
Jei ligoniui nepadeda paskutinių pakopų gydymas ir yra paneigtos kitos ryškių požymių priežastys, nustatoma sunki astmos forma. Tačiau gerai jaustis ir išlaikyti gyvenimo kokybę gali net ir tie ligoniai, kuriems nustatyta sunki astma.
Todėl jiems reikia suprasti ir nuolat vertinti savo būklę, o pastebėjus, kad požymiai prastai valdomi, nebijoti kreiptis pagalbos.
Astmos valdymo testą, tokiu pačiu pavadinimu lengvai randamą interneto paieškos sistemoje, gali atlikti namuose patys sergantieji ar net jų artimieji. Jiems reiks atsakyti į tokius klausimus:
- Kaip dažnai astma kliudo atlikti įprastus darbus?
- Kaip dažnai sergantysis dūsta?
- Kaip dažnai švokštimas, kosulys, dusulys, spaudimas ar skausmas krūtinėje prikelia naktį?
- Kaip dažnai tenka vartoti skubios pagalbos vaistus?
Įtariant, kad astma nėra pakankamai gerai valdoma ar surinkus iki 20 testo balų, šia informacija reiktų pasidalinti su savo gydytoju.
Tik žinodamas, kokia yra tikroji ligonio savijauta, gydytojas galės imtis atitinkamų veiksmų ir padėti užtikrinti astmos požymių valdymą.
2. Susidraugauti su liga
Astmos diagnozę išgirdę ligoniai iš pradžių sunkiai susitaiko su tokia žinia ir jaučiasi priversti keisti savo kasdienybę.
Netgi jei ligą sėkmingai valdo vaistais, kai kurie atsisako pomėgių, kelionių. Kiti, bijodami astmos priepuolio viešoje vietoje ar jį sukelti galinčių aplinkos veiksnių, atsiriboja ir nuo socialinio gyvenimo.
Sergančiojo artimieji turėtų atsiminti, kad jų šeimos narys gali susidurti su rimtais psichologiniais iššūkiais ir nerimo jausmas yra dažnas ligonio palydovas.
Reikėtų jam priminti, kad daugybė žmonių serga astma ir dėl to jos gydymas yra labai pažengęs. O tinkamai laikantis gydytojo nurodymų nereikės bijoti netikėto požymių paūmėjimo ar priklausyti nuo artimųjų pagalbos.
Be to, svarbu nebijoti priimti kitų žmonių pagalbos ir kreiptis į specialistus. Patys ligonių artimieji taip pat dažnai patiria sunkumų stengdamiesi susigyventi su artimojo liga ir prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių.
Todėl įsitikinus, kad gydytojas pulmonologas paskyrė veiksmingiausią astmos gydymą pagal ligonio būklę, galima kreiptis į savitarpio pagalbos grupes ar sveikatos psichologą.
3. Nebijoti ir griežtai laikytis gydymo režimo
Gydytoja doc. V. Kvedarienė pabrėžia, kad šiuo metu medikai turi visas galimybes padėti sunkia astma sergantiems ligoniams jaustis sveikiems ir energingiems. Jau kelerius metus Lietuvoje sunkia astma sergantiems ligoniams taip pat yra skiriamas gydymas biologiniais vaistais.
„Šis gydymas Lietuvoje nemokamai skiriamas dar palyginti neseniai, tad jis vis dar nepagrįstai sulaukia žmonių nepasitikėjimo. Bet iš tiesų biologinė terapija yra ilgalaikio poveikio gydymas, kuris leidžia veiksmingai sumažinti ligos požymius, paūmėjimų skaičių, įprastinių vaistų nuo astmos dozes ir skubios pagalbos vaistų poreikį“, – pasakoja gydytoja alergologė.
Specialistės teigimu, geriau pasijutę ligoniai kartais pamano ligą išsigydę ir galintys nebevartoti vaistų. Nors tokia savijauta ir yra gydytojų tikslas, labai svarbu prisiminti, kad ši lėtinė kvėpavimo takų liga nėra išgydoma, todėl savo nuožiūra koeisti ar nutraukti paskirto gydymo ligoniams negalima.
Artimieji turėtų stebėti ar bent jau nuolat paklausti, ar sunkia astma sergantis šeimos narys tinkamai vartoja jam skirtus vaistus ir išmėgina visus gydytojų patariamus gydymo būdus.
Dėl asmeninės medicinos konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
„Astma gali būti nutildyta“ – tai šviečiamoji iniciatyva, skirta sunkia astma sergantiems ligoniams ir jų artimiesiems. Ja siekiama informuoti apie sunkios astmos požymių valdymą ir ligoniams prieinamą gydymą. Iniciatyva vykdoma bendradarbiaujant su gydytojais pulmonologais, alergologais ir sveikatos priežiūros bendrove.
