
Birželio 9 d. Seimas po svarstymo pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą ir Mokesčių administravimo įstatymų pataisoms, kuriomis numatoma padidinti taikomus mokesčio tarifus, atsižvelgiant į teršalų daromą poveikį aplinkai, jų kenksmingumą, nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus mažinti aplinkos taršą ir taršos mažinimo sąnaudas. Tokiu būdu, pasak pasiūlymų iniciatorių, siekiama skatinti ūkinės veiklos vykdytojus mažinti šią taršą.
Įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių, iš mobiliųjų taršos šaltinių, teršimą gaminių atliekomis, pakuočių atliekomis ir sąvartyne šalinamomis atliekomis.
Svarstomais pakeitimais būtų išplėstas teršalų, išmetamų iš stacionarių taršos šaltinių, sąrašas, nustatyta griežtesnė atsakomybė ir didesnis mokestis už iš stacionarių taršos šaltinių išmestą normatyvus viršijantį nedeklaruotą (nuslėptą) teršalų kiekį.
Pagal siūlomas nuostatas, privalomos pakuočių ir gaminių apskaitos netvarkantiems mokesčio mokėtojams už nedeklaruotą (nuslėptą) kiekį mokestis būtų skaičiuojamas taikant 2 proc. tarifą nuo prekių apyvartos, taip skatinant mokesčio mokėtojus tvarkyti apskaitą ir neslėpti mokesčių.
Projektu taip pat numatoma atsisakyti mokesčio lengvatų taikymo tam tikrose srityse už taršą iš mobilių taršos šaltinių, nes tai nesuderinama su ES teise ir nepagrįstai suteikiamos palankesnės sąlygos vieniems ūkio subjektams prieš kitus.
Naujos nuostatos nuo 2022 m. leistų nustatyti mažesnius mokesčio tarifus pakuotėms, kurios tinkamos pakartotinai naudoti ar perdirbti, ir didesnius mokesčio tarifus neperdirbamoms pakuotėms, kurios tapę atliekomis, gali būti tik arba panaudojamos energijai gauti, arba šalinamos.
Pagal svarstomas pataisas mokesčio objektu taip pat taptų žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai, registruojami pirmą kartą Lietuvoje ar keičiantis žemės ūkio veiklai naudojamo ne keliais judančio mechanizmo savininkui Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre. Pagal svarstomas nuostatas, atsižvelgiant į ne keliais judančių mechanizmų, naudojamų žemės ūkio veiklai, galią, tarifas siektų nuo 0 iki 600 eurų.
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija būtų atsakinga už mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą, o už mokesčio sumokėjimo teisingumą – Valstybinė mokesčių inspekcija.
Po svarstymo už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 10. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Kaip mūsų viešojo intereso reikalai ginami?
Ar ?geltonžandis žaltys, nepriklausantis saugomiems gyvūnams, neturėtų būti saugomas kaip baltų kultūros – religijos ir tautosakos paveldui priklausantis?
Net jei jis nesaugomas, visgi tai a) ne tik nepagrįstas žiaurumas, bet ir vieša žiaurumo propaganda, kenkianti paaugliams, vaikams! Ar sureaguos prokuratūra?
O mūsiškiai, kur lankosi feisbuke – ar ras tam žvejui „švelnų žodį”?
„Feisbuke pasigyrė užmušęs žaltį: internautai sumaišė su žemėmis”
– diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/pasigyre-uzmuses-zaltikomentatoriai-maiso-su-zememis-bus-papildyta-specialisto-kome-971924
Kai maža buvau, senelių namo priebutyje žaltys, lyg savo namuose lankydavosi. Ir niekam netrukdė. Mes jam irgi. Ramiausiai pro šalį šliauždavo savo keliu.