Gegužės 28 d. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) ir Etninės Kultūros Globos Taryba (EKGT), kreipiasi į visas Lietuvos Respublikos politines partijas skatindami skirti deramą dėmesį tautinės kultūros stiprinimui ir etninės kultūros plėtrai.
Kreipimesi pabrėžiamas svarbus etninės kultūros vaidmuo puoselėjant tautinę savimonę ir tapatybę, ugdant Lietuvos piliečių patriotiškumą. „Kai žmogus jaučia sąsają su savo tautos kultūrinėmis šaknimis, tada jis jaučiasi tvirtesnis, brandesnis, gali lengviau įveikti iššūkius, jaučia pasididžiavimą savo valstybe, jos tradicijomis ir vertybėmis. Etninė kultūra padeda palaikyti po pasaulį besisklaidančios lietuvių tautos ryšį su Tėvyne, suteikia pagrindą ir turinį pačiai nacionalinei tapatybei. Kita vertus, etninės kultūros ir tautinės savimonės ugdymas Lietuvoje gali pristabdyti emigracijos procesus, pažadinti žmonių norą siekti, kad pagerėtų gyvenimo kokybė Tėvynėje, skatinti į ją sugrįžti“, – rašoma PLB ir EKGT išplatintame kreipimesi.
Kreipimąsi pasirašiusios EKGT pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė ir PLB pirmininkė Dalia Henkė ragina politikus suvokti lietuvių tautinės savimonės stiprinimo ir etninės kultūros plėtros svarbą ir pasirūpinti, kad jai būtų skiriamas deramas dėmesys partinės veiklos programose.
Kreipimesi pažymima, kad EKGT, būdama ekspertine įvairių etninės kultūros sričių atstovus jungiančia institucija, padedančia Seimui ir Vyriausybei spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, yra pasiruošusi talkinti visiems politikams visais su etnine kultūra susijusiais klausimais.
Pasak D. Urbanavičienės, etninė kultūra mūsų šalies politinių partijų programose iki šiol užima antraeilį vaidmenį ir kultūros politikoje dažnai net nėra išskiriama greta kitų kultūros sričių.
„Ir nors Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme pabrėžiama, kad mūsų etninė kultūra „…yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“, jai pakankamas dėmesys nėra skiriamas valstybės kultūros politikos lygmenyje. Šių dienų socialiniai, kultūriniai ir ekonominiai pokyčiai, neigiamas globalizacijos poveikis lemia tai, kad papročiai ir kitos etnokultūrinės vertybės vis labiau nyksta, trūkinėja natūrali jų perdavimo iš kartos į kartą tradicija. Dėl to taip svarbu užtikrinti jų pažinimą plėtojant mokslinius tyrimus, visuomenės švietimą ir visų pirma jaunosios kartos etnokultūrinį ugdymą.“ – teigia EKGT pirmininkė D. Urbanavičienė.
Pasak D. Urbanavičienės, etninė kultūra iš kitų kultūros sričių išsiskiria visų pirma tuo, kad tai yra dalyvavimo kultūra, kur kiekvienas yra dalyvis ir kūrėjas. „Įvairios etnokultūrinės veiklos ne tik jungia įvairių socialinių sluoksnių žmones, padeda puoselėti bendruomeniškumą, šeimos ir giminės santykius, ugdo sveiką, darnų gyvenimo būdą, aplinkosauginį sąmoningumą, bet ir teigiamai veikia Lietuvos ekonomikos plėtrą“.
Skelbiame visą kreipimąsi:
Viešas kreipimasis į Lietuvos politines partijas
dėl tautinės savimonės ir etninės kultūros svarbos
Tautinė savimonė lietuviams ir Lietuvai padėjo išlikti per visas okupacijų negandas, suteikė galimybę vėl atkurti nepriklausomą valstybę, planuoti ir kurti savo ateitį. Tautinės savimonės išsaugojimas lieka ne mažiau svarbus ir šiandien. Ši nuostata svarbi pačios lietuvių tautos gyvybingumui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimui.
Ne veltui tautinės savimonės svarba pabrėžiama Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlyje „Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindai“ nustatant, jog Lietuvos vidaus politika turi ugdyti tautinę savimonę, valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos etninės kultūros, papročių ir kultūros savitumo išsaugojimą, puoselėti tradicinę šeimą, švietimo sistema turi ugdyti tautinį sąmoningumą, pagarbą kitoms tautoms.
Etninė kultūra itin svarbi puoselėjant tautinę tapatybę ir gali padėti suvokti giluminius jos sluoksnius. Kaip teigiama Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Preambulėje, „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, <…> tik savo etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo visuomenės narių pilietinį brandumą, dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip lygiavertė partnerė, išlaikyti tokiai partnerystei ir bendradarbiavimui būtiną orumą, savarankiškumą ir savitumą“. Kuo tvirtesnė tauta savo ideologija ir tradicijomis, tuo jos saugumas didesnis, stiprėja Tėvynės meilės jausmas, todėl etninė kultūra siejama su patriotiškumu.
Kai žmogus jaučia sąsają su savo tautos kultūrinėmis šaknimis, tada jis jaučiasi tvirtesnis, brandesnis, gali lengviau įveikti iššūkius, jaučia pasididžiavimą savo valstybe, jos tradicijomis ir vertybėmis. Etninė kultūra padeda palaikyti po pasaulį besisklaidančios lietuvių tautos ryšį su Tėvyne, suteikia pagrindą ir turinį pačiai nacionalinei tapatybei. Kita vertus, etninės kultūros ir tautinės savimonės ugdymas Lietuvoje gali pristabdyti emigracijos procesus, pažadinti žmonių norą siekti, kad pagerėtų gyvenimo kokybė Tėvynėje, skatinti į ją sugrįžti.
Be to, etninė kultūra pasižymi ne tik savitumu, bet ir universaliais pradais, bendrais visoms tautoms. Todėl tie, kurie giliai domisi savo kultūra, dažniausiai nori pažinti ir kitas kultūras, nebijo sandūros su jomis. Savų papročių palyginimas su kitų tautų etnine kultūra ugdo toleranciją.
Dėl to kreipiamės į Lietuvos Respublikos politines partijas, ragindami suvokti lietuvių tautinės savimonės stiprinimo ir etninės kultūros plėtros svarbą, skatindami tam skirti deramą dėmesį savo partinės veiklos programose. Šiuo klausimu visuomet yra pasirengusi talkininkauti Etninės kultūros globos taryba – ekspertinė įvairių etninės kultūros sričių atstovus sujungianti institucija, padedanti Seimui ir Vyriausybei spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus.
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė
Visos „Greitų pietų” laidos neklausiau, bet pataikiau į naudingą atkarpą – Lietuvoje jau trijų vaikų susilaukęs italas (virtuvės šefas?) pasakė: jog mūsų žurnalistai nemoka nė vieno straipsnio parašyti, kur lietuvių nemenkintų. Bent vieną tokį sakinį įkiš – kitaip nemoka. Tartum tai būtų principo reikalas.
Na, o ir senieji seimūnai irgi „į pažangą” stumia, pradžiai bent jau daliai mūsų veiklos valstybine paskelbti anglų k. O kiti viską daro, kad didžiulėje dalyje LT teritorijos ne valstybinė kalba pirmautų, vyrautų.
Parodykite man kitą Vakarų parlamentą, kuris prieš valstybę ir prieš tą valstybę sukūrusią jos kamieninę tautą veiktų? Nebent prichvatizuotame parlamente tai būtų įmanoma.
+++
Nūdienos Lietuvoje lietuviškumo nykimo apraiškų vis daugėja beveik visose gyvenimo srityse,deja.Kai kurie lietuviškos kultūros išdavystės pavyzdžiai: ŽR-ijo muzikinėse laidose ir muzikiniuose intarpuose teikiama vien užsienietiška muzikinė kūryba; akademiniame moksle,ypač VU, mokslo kalba vis dažniau tampa anglų, -lietuvių kalbos sąskaita; aukštus postus kultūros srityse užvaldė beveik vien politikai,veikėjai turintys silpną lietuviškos savimonės stuburą…
Ar ne praeitais metais senosios kartos VU lituanistai buvo paskelbę ?rektoriui protestą prieš mokslo ir mokslo kalbos „anglėjimą” VU.
Mūsų politikai jau parodė, kaip jie „supranta” etninės kultūros plėtrą, užgniauždami Romuvą dėl jos oficialaus statuso įteisinimo.
Pasirašė ir narė konservatnykų frakcijos, kuri ypač daug “nusipelnė” nutautinimo politiką plėtojant.
Arba ji nesupranta su kuo vienoj geldoj sėdi, arba kokias vertybes skleidžia EKGT. Arba ir vieno, ir kito.
Tada kokia nauda iš tokio kreipimosi….
Kultūros ir meno organizacijos kviečiamos pasinaudoti 10 mln. eurų programa
– diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/kulturos-ir-meno-organizacijos-kvieciamos-pasinaudoti-10-mln-euru-programa-969573
Pobiški tie tautiniai dalykai Pasaulyje jau darosi OTOPIJA. O gaila.. Daug praras žmonija tautas, tauteles, kultūras, kultūrėles suniveliavusi, užgesinusi… Išvis ar tokia žmonija be tautų ir kultūrų įvairovės turės užtenkama imuninę sistema ir intelektą, kad nesusinaikintų, netaptų silpna.
Būtent!
Lietuvos Etninės Kultūros Globos Taryba prie Seimo – pirmininkė Dalia Urbanavičienė
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė – pirmininkė Dalia Henkė
Dvi Dalios, Du Likimai, Dvi Moterys, Viena Lietuva
Sėkmės ir laimės Jums gyvenime !
Rimgaudas
Gal “tautinę savimonę” vadinkime lietuvybe, ar tai nebūtų konkretesnė, priimtimesnė kalba.