Gyvybę gelbstintys skiepai: kiek laiko reikia jų atradimui?

Kasmet paskutinę balandžio savaitę Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skiria imuniteto temai ir kviečia atkreipti dėmesį į vakcinų svarbą medicinoje. Šiemet, kai visame pasaulyje yra paskelbta naujojo koronaviruso COVID-19 pandemija, viešoje erdvėje netrūksta pasvarstymų – kada turėsime vakciną? Žinovų teigimu, dabar labai svarbu suvokti, kokį kelią būtina nueiti iki svarbiausių mokslo pasiekimų ir įvertinti vakcinacijos svarbą medicinoje.

Kiekvienais metais skiepai padeda išgelbėti milijonus gyvybių ir yra pripažįstama kaip viena sėkmingiausių ir ekonomiškiausių sveikatos intervencijų.

Vis dėlto, visame pasaulyje yra beveik 20 milijonų vaikų, kurie neskiepyti arba nepakankamai paskiepyti.

„Labai svarbu užtikrinti, kad kiekvienas galėtų gauti reikiamą vakciną laiku, nelaukiant, kol susirgs sudėtinga liga, kurios būtų galėjęs išvengti. Kuriant šiuolaikines vakcinas, yra taikomos naujausios technologijos, naujausi biologijos, genetikos, informatikos ir kitų mokslo sričių pasiekimai, kad turėtume kiek įmanoma saugesnius ir veiksmingesnius preparatus, leidžiančius apsaugoti mūsų visuomenę“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia, kad pagal poveikį žmonijos sveikatai, išsaugotų gyvybių skaičių ir įtaką gyvenimo kokybei, XX a. vakcinos užima antrą vietą po geriamo vandens kokybės išaiškinimo.

„Yra daugybė surinktų duomenų iš įvairių šalių, kurie rodo, kad vakcinomis valdomos ligos yra sumažinamos daugiau kaip iki 90 proc. Tai ypač palietė stabligę, poliomielitą, kuris dabar pastebimas tik dvejose pasaulio šalyse, naujagimių stabligę ir daugelį kitų ligų“, – apie vakcinų reikšmę kalba Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.

Vakcinos sukūrimo kelias: atradimai neįvyksta per naktį

Profesoriaus V. Usonio teigimu, vakcinos sukūrimas yra labai ilgas ir sudėtingas procesas, vidutiniškai trunkantis nuo 5 iki 15 metų, reikalaujantis ne tik daug laiko, didelių investicijų, bet ir daugybės žmonių įsitraukimo.

Daugeliui žinoma, kad kiekvienas vaistas ar vakcina iki patekimo į rinką turi praeiti klinikinius tyrimus. Tačiau iki jų laukia ilgas ir sudėtingas vakcinos kūrimo procesas, kurį sudaro keli svarbūs žingsniai.

„Pirmiausia, mokslo pagalba išsiaiškiname, kokios viruso struktūros sukelia žmogui ligą, kad galėtume ieškoti galimybių prieš jas dirbtinai iššaukti apsaugines reakcijas. Tuomet, kai žinome, kokia struktūra, pereiname prie technologijos – gaminamos medžiagos, kurios galiausiai įskiepytos žmogui galėtų sužadinti atsaką. Šiame etape reikalingos didelės finansinės investicijos, kūrimo procese dalyvauja daugybė žmonių, naudojamos naujausios technologijos, kad būtų sukurtas vakcinos kandidatas“, – tikina profesorius.

Tik praėjus šiuos du etapus, pradedamas trečiasis, kurį sudaro du pagrindiniai žingsniai – ikiklinikiniai tyrimai, o po jų – klinikiniai tyrimai. Ikiklinikiniai tyrimai yra atliekami nedalyvaujant žmogui, taikant naujoviškas technologijas, kurios padeda išsiaiškinti du svarbiausius dalykus – ar vakcina yra saugi ir iš tikrųjų veiksminga.

„Tik atlikus bandymus ląstelių kultūrose ir patvirtinus mokslininkų iškeltą hipotezę, kad įskiepijus sukurtą medžiagą bus gaunamas saugus ir apsauginis poveikis, pereinama prie klinikinių tyrimų su žmonėmis. Juos sudaro dar keturios fazės, kurių metu nustatoma, kaip saugiai ir veiksmingai taikyti vakcinas žmonėms“, – sako prof. V. Usonis.

COVID–19 vakcinos kūrimo padėtis ir spėjimai

Pasak prof. V. Usonio, kalbant apie šių dienų naujienas ir galimybę turėti vakciną nuo naujausio koronaviruso COVID-19, nereikėtų tikėtis greito rezultato.

„Greitai gali būti atlikti tik pirmieji du žingsniai. Pirmasis buvo atliktas itin greitai, kuomet kinų mokslininkai mažiau nei per dvi savaites paskelbė COVID-19 viruso genetinę seką. Šiuo metu žinoma apie 115 vakcinos kandidatų, tiriamų įvairiose pasaulio šalyse. Mano žiniomis, 51 vakcinos kandidatas yra ikiklinikinių tyrimų etape, jau 5 vakcinos šiandien yra klinikinių tyrimų stadijoje, tačiau tai nereiškia, kad jau priartėjome prie proceso pabaigos“, – sako profesorius.

Tam, kad vakcina praeitų visas keturias klinikinių tyrimų fazes ir būtų sukaupti visi duomenys, reikalingi jos registravimui, reikia nemažai laiko. Profesoriaus teigimu, šiandien vienerių metų terminas skamba kaip itin teigiamas scenarijus, tačiau dar reikėtų laiko stebėjimui, kad galėtume įsitikinti vakcinos saugumu ir veiksmingumu.

„Net jeigu vakcinos kūrėjai praeitų visus klinikinių tyrimų etapus ir užregistruotų naują vakciną, toliau sektų vakcinos gamyba. Tam reikėtų atsakyti į klausimą, kokia bus gamybos technologija, kadangi šiuo metu yra bandomos įvairių technologijų vakcinos.

Galime prisiminti meningokoko B patirtį, kuomet vakcina buvo užregistruota, tačiau tai yra labai aukštų technologijų gaminys, kuriam reikėjo didelių gamybinių pajėgumų ir technologinių įrankių, todėl gamybos procesas užtruko“, – sako profesorius.

Profesoriaus minimos naujos sudėtingų technologijų vakcinos yra brangios, todėl prieš diegiant naujas vakcinas į skiepijimų programas įvairios šalys tiria vakcinos poreikius, atlieka kaštų veiksmingumo analizes, vertina valstybių pajėgumus įsigyti naujausias vakcinas, kurias galėtų naudoti plačiai praktikai.

Siekiant greičiau atrasti vakciną nuo naujojo koronaviruso, taip pat labai svarbu bendradarbiauti, dalintis informacija apie vykstančius tyrimus. Bendros kūrėjų pastangos gali padėti paspartinti procesus ir suteikti galimybę greičiau apsisaugoti nuo šiandien vyraujančios pandemijos.

O savalaikės kiekvienos valstybės investicijos į naujų vakcinų kūrimą ateityje galėtų padėti išvengti ilgai trunkančių procesų ir laiku apsaugoti visuomenę nuo sudėtingų sveikatos problemų.