Jau ir maži vaikai turbūt žino, kad pavasarį išjungus šildymą orai lauke nedelsdami atvėsta (kaip, beje, rudenį įjungus šildymą – atšyla). Ir dar kurį laiką būna ganėtinai šalta. Taip ir dabar: kai kuriomis dienomis temperatūra tepakilo vos ligi 10 laipsnių, o naktimis krito žemiau nulio. Taigi vidutinė paros temperatūra lauke buvo vos apie + 5. O viduje? Viduje šiek tiek daugiau.
Sveikatai dabar mažiau pavojinga būtų išsimaudyti Neryje ir parbėgti į šiltus namus negu visą dieną sėdėti šaltuose drėgnuose namuose. Tiesą sakant, nėra patikimesnio būdo susirgti negu ilgą laiką sėdėti šaltoje drėgnoje patalpoje. Pirmiausia pradedi čiaudėti, tada suima sloga, ima gelti dantys, pamainomis tai vienas, tai kitas, o paskui… Paskui atkunta visokios lėtinės ligos. Gal dabar per mažai ligonių poliklinikose ir ligoninėse?
Argi nebuvo galima dar kurį laiką pašildyti mūsų būstus? Orams atšilus, šildymą sumažinti ligi visiškos mažumėlės, o vėl atvėsus, dar kurį laiką pašildyti? Kosminės techologijos, mokslinė fantastika? Betgi per karantiną, kai visiems primygtinai patariama sėdėti namuose, tegul tie namai bus šalti ir drėgni! Niekur nedings, pakentės! Toks yra situacijų valdymas: viena ranka gaisrą viešai ir garsiai gesinti, o kita ranka jį patyliukais kurstyti.
***
Kad nepasirodytų mažai, mūsų daugiabutį Antakalnio g. 98 prižiūrintis UAB „Mano būstas“ (kurį mes neva „pasirinkome patys“) prieš porą savaičių pradėjo planinius vandentiekio sistemos renovacijos darbus. Na, darbus gal ir reikia padaryti, o jei taip, tai kada geriausia? Žinoma, per karantiną, kai visi gyventojai namie! Skambinome, rašėme, prašėme atidėti. Perniek.
Gyventojus iš anksto perspėjo, kad nebus arba šalto, arba karšto vandens, ir pažado buvo laikomasi. Lengviau pasirodė kentėti, kai nebuvo šalto. Nors ir atsiradęs karštas atvėso, ilgiau tenka laukti iš čiaupo jo šilto nei prieš tai. Lūkesčius (ne) Mano būstas viršijo, kai prieš savaitę liovėsi šildęs gyvatukas – paskutinis šilumos šaltinis bute. Dar yra šiokios tokios vilties, bet jau labai panašu, kad jis nešildys ir šį ilgąjį savaitgalį, antrą iš eilės. Kaip tik dabar, kai išjungti radiatoriai ir lauke kaip tyčia atšalo. Ir kai reikia sėdėti namie. Atrodo, šitaip siekiama gerokai pakelti pačių gyventojų kūnų temperatūrą.
Skambinome, rašėme, prašėme. Ir šen, ir ten. Beje, dabar visur darbas nuotolinis, tad jokių viešųjų telefonų niekas nekelia. Vieninteliai telefonai, kuriais galima prisiskambinti, yra savanorių. Savanoriai vieninteliai dirba. Suprantama, algapeniams Svetimvaldybės tarnautojams pats laikas atsijungti ir atsipūsti.
Namuose iš visų kampų kaulus gręžia geležinis šaltis. Skalbiniai nedžiūsta, todėl skalbtis antra savaitė neįmanoma. Kaip tokiomis sąlygomis leidžiame karantiną? Ogi stengėmės kuo daugiau laiko būti lauke. Nes lauke neužsikrėsti korona virusu vis dėlto yra tikimybė, o būnant namuose nesusirgti – beveik ne.
Beje, prieš akimirką paaiškėjo, kad gyvatuką paparasčiausiai pamiršta nuorinti. Vadinasi, formaliai jis veikė, tad už jį mums ko gero dar teks ir sumokėti kaip už karštą.
***
Įsiūtis skleidžia energiją, truputį šildo. Kitaip tokiomis nesąmonėmis neužsiimčiau. Gana buvo laiko mūsų svetimvaldą perprasti ir nusiraminti. Ko vertas vien slyvaitės genėjimas!
Na, auga prie mūsų namo slyvaitė, ką tik nužydėjo. Kol ji buvo maža, visi ja labai džiaugėsi, ypač pirmo aukšto kaimynė. Paskui slyvaitė užaugo, ir antro aukšto kaimynei ėmė užstoti šviesą. Toji prieš kelis metus kreipėsi į Svetimvaldybę (tuomet dar tikėjosi, jog tai Savivaldybė) ir paprašė pagenėti šiek tiek lają iš viršaus, kad neužgožtų visai langų. Ir ką gi padarė Svetimvaldybė? Ogi nugenėjo visą kamieną plikai sulig pirmu aukštu ir paliko visą vešlią lają sulig antru. Slyvaitė, užuot krūmėjusi ties pirmuoju aukštu ir džiuginusi jo gyventoją, šovė aukštyn ir jau pasiekė trečią. Visi nelaimingi. Tikslas pasiektas.
***
Gal dar papasakoti apie automobilių parkavimą vaikų žaidimo aikštelėse, gėlynuose ir ant kelmų? O juk automobilių parkavimo „problemą“ labai lengva išspręsti, per 30 metų Nepriklausomybės tai jau buvo galima padaryti bent 10 kartų. Ir kuo liberaliausiu būdu – juk Vilniaus Svetimvaldybė baudžiasi liberalizmu!
Kaip? Ogi paprastai: yra paklausa, atsiranda pasiūla. Pirmiausia – laikytis įstatymų ir griežtai neleisti automobilių statyti ne vietoje. Toliau – grynas verslas: perki žemės sklypą pagal paskirtį, įrengi jame daugiaukštę automobilių parkavimo aikštelę, ir kiemai, šaligatviai, želdynai – laisvi, skendi žieduose!
Negerai? Norisi automobilį laikyti po langais gėlių darželyje? Ir ne vieną, o visus tris? Suprantama, smagu tenkinti savo norus veltui, kitų sąskaita. Pavyzdžiui, išalkau, užsimaniau pavalgyti – ateinu parduotuvėn ir pavagiu. Juk norisi! Kaži kodėl liberalai mano, kad noras pavalgyti turi būti tenkinamas pagal įstatymus ir rinkos dėsnius, o noras pastatyti automobilį – ne. O jeigu užeitų noras po langais laikyti sraigtasparnį? Negalima? Tada gal išduosite ypatingų norų sąrašėlį, kuriuos galima tenkinti pažeidinėjant įstatymus, o kuriuos – ne?
Beje, kitapus Antakalnio gatvės nuo seno buvo mokama automobilių parkavimo aikštelė. Ar Svetimvaldybė ją panaudojo? O taip! Pakeitė sklypo paskirtį (dar prie ano svetimvaldytojo, juo liberalesnio), tai dabar jos vietoje stūgso papildomas daugiabutis. O kur automobiliai? Kur kur – ant kelmų, va kur!
***
Žinau, nuveikta Vilniuje ir labai gerų darbų (nors nesiimčiau sverti, kokių daugiau). Mat kažkaip vis dėlto prasiskverbia į Svetimvaldybę vienas kitas doras, išmintingas, įgalus žmogus, tikras šeimininkas. Ir savo darbais pradžiugina žmonių širdis. Neįsivaizduoju, kaip jam tai pavyksta. Matyt, ir Svetimvaldybė nėra visagalė – nesugeba visko kas gyva užšaldyti!
Tad ir mes kaip nors savaitėlę kitą pračiaudėsim prasloguosim – ne pirmas kartas. Tikiuosi, dauguma išliksim sveiki gyvi. O tada įspįs saulutė ir į mūsų langus…
Didelio čia daikto Savivaldybei, kad tu ją Svetimvaldybe pavadinsi. Sakoma, kaip pavadinsi, – nepagadinsi. O čia taip ir yra – tik pabėdavota bendrais žodžiais ir tiek. Iš to visko peršasi mintis, kad tu, šio svieto bėdžiau, kaip rašai, taip rašyk, o Savivaldybė sau, kaip valdė, taip valdys, – tavo šiltą rudenį ir vėl už tavo pinigus dar pašildys…
Perskaičius Dainiaus sąrašą bėdų, išvada: Lietuvoje, reikia griauti okupanto palikimą – visus chruščiovinius daugialypius narvelius.
Londone, daugiamilijoniniame mieste, šeimos gyvena šeimai tinkamuose namuose ir šildosi kiek to nori ir kada tik to nori.
Beje, apie bet kokius įsikišimus į gyventojų gyvenimus praneša tik ant laukųjų durų, iš lauko pusės (kartais ir laiptinėje pakabina). Nors, kai mokesčius už komunalinius nori susirinkti, kiekvienam į el. paštą atsiunčia! Taigi, žino gyventojų el. adresus. Tačiau įspėjimų, pranešimų jais nemalonėja atsiųsti. Nors žino, kad žmonėms liepta tūnoti namuose, o ne šmėkščioti laiptinėje lyg viruso šmėkla ir nesižvalgyti, ar kur nors nekabo popierinis skelbimas…
Čia
– delfi.lt/news/daily/lithuania/laisves-partija-iskele-kandidatus-i-seima-vilniaus-apygardose.d?id=84170587
Laisvės partija skelbia, kurioje Vilniaus RA katruos savo kandidatus jie kels
E. Dobrovolska N. Vilnioje, buv. VU rektorius – Fabijoniškėse,
Apskritai ar Savivaldos, savivaldybės pavadinimus ne derėtų keisti į esmę aiškiau išreiškiančius – Vietvalda, vietvaldybė ar Pačiovalda, pačiovaldybė.
sauvaldis (= autokratas) – sauvalybė
sauvalė – savivalė – savivalybė
Tai dar padėkokite, kad tuo pačiu metu dar ir elektros neatjungė:(
Belieka įsijungti elektrinį šildytuvą, taupiausias infraraudonųjų spindulių, senukuose pirkau už 9,99 ir viena bėda atpuola, o ką daryti su kitomis…?
Tiesą Dainius rašo, iš svetimvaldybės sulaukt kokio nors gero, palankaus žmogui sprendimo būtų stebuklas, todėl belieka pasikliaut savo vidine jėga ir pačiam gamintis kuo daugiau šilumos visais įmanomais būdais. Judėt, šokinėt, vaikščiot miškais, pievom, paupiais, o namuose gert (arbatos!) ir priglaust kokį artimą, kad ir katiną – puikiai sušildo vakarais, kai saulutė užsirita už horizonto.
Žinoma, laimingi dabar tie, kurie turi namuose savą krosnį. Va čia tai tikra savivalda: pats pasikuri kada tik užsimanai, atsižvelgdamas į debesis ir pavasario naktų vėsą.
O tada užropoji, palendi po avikailiu, pajunti kažkokią ypatingą palaimą ir užsnūsti. Kai vėliau atsibudnti, pasirąžai, jautiesi taip pailsėjęs, tavo kūnas visas toks laimingas ir stiprus… Ar tai ne Rojus?
Taip, avikailis gerai, ir dar tas kvapas džiovintų baravykų beigi čiobrelių, kabaluojančių virš galvos močiutės siūtose drobinėse terbelėse…įkvepi ir laimingas. Vien nuo minties šitokios šilčiau 😉
Meniškas rašinys, skaičiau su pasimėgavimu. Net nepatogu. Apie tikrą vargą, bet tai gražiai ir tobulai…
Vykstančios daugiabučių rekonstrukcijos labai vienodos ir pelningos rangovams – šiltinti sienas, nauja apdaila pagražinti namą, pagyvinti spalvomis.
Pensininkams pinigų praradimas ir negalėjimas pasitaupyti vaistams, maistui.
Nėra mūsų namai labai jau tokie šiluminės varžos atžvilgiu blogi, užtenka pasikeisti langus ( langų – sienų varžų santykis geras, kai 1 : 10), lauko sienas galima nudažyti dažais ir jie neleis drėgmei veržtis link vidaus. Blokinių namų siūles reikėtų sutvarkyti prieš dažant.
Pati opiausia yra šildymo sistema, kurią bijoma net prisiliesti.
Daugiabutis namas gali atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo, bet tai kainuoja daugybę nervų, sveikatos, nes savivaldybė visada stojasi šilumos tiekėjų pusėn, kurie, kaip monopolistai, gali amžinai tyčiotis iš savo vartotojų.
Kalbėsiu apie techninius atsijungimo atvejus.
1. Šiluminį mazgą galima pristatyti prie galinės sienos, tokiu atveju gali vandenį šilumai (ir gyvatukui atskirai) kaitinti trijų rūšių katilai : 1) dujinis, 2) elektrinis (su naktinio tarifo skaitliuku), 3) kieto kuro (medžio briketais, granulėmis, malkomis,… – šiuolaikiniai katilai per kaminą išmeta labai mažus, beveik niekinius, degimo kvapų kiekius.
2. Šiluminį mazgą galima statyti dabar esančiame šiluminės trasos įėjime – šiluminiame mazge, šiuo atveju visam karštam vandeniui paruošti tiks elektriniai katilai (gal galimas ir dujinis, reikia žiūrėti į statybines normas).
Jeigu namo sienas tik dažant (šalčiai žemiau 20 laipsnių tebūna 2 savaites vidutiniškai per metus – tada teks daugiau turėti išlaidų šildymui), tai naujam šiluminiam mazgui turėtų užtekti pinigų pagal išlaidas pastato apšiltinimui ir naujai sienų apdailai.
Vieno nemažo miesto savivaldybės statybos skyriaus vadovas atsisakė nuo daugiabučio namo apšiltinimo (kuriame ir pats gyvena), nes labai nuostolinga save melžti ilgus metus vardan statybos rangovų darbo ir jų pelno.
Aš pats daugybę metų internete pasisakau prieš namų sienų apšiltinimus (kokią prasmę tai turi, jei MIP skardena kasdien apie pasaulinį atšilimą, ledynų tirpimą – tada pasamdyti bepročiai tvarko gyvenimą žmonėms), esu už nudažymą ir šiluminio ūkio sutvarkymą, elektros laidų pakeitimą, vandentiekio vamzdynų pakeitimą, stogo dangos atnaujinimą.
Blokiniai namai stovės dar 100 ar 200 metų, palaipsniui juos galima griauti, suteikiant žmonėms ne prastesnį naujos statybos būstą.
Vėlgi, labai prasta darbų kokybė, pažeidžiant technines sąlygas, statytojui / rangovui apvagiant buto pirkėją, ypatingai vidinių sienų nusikalstamas ploninimas, kai tarp butų vietoje 3 sluoksnių gipso – kartono plokščių iš abiejų pusių, dedama tik po vieną, ir vietoje 15 cm metalinių statramsčių yra sudėti 7 cm statramsčiai.
Nesidžiaukite labai naujų statybų namais, jų monolitams lieti naudojama granito skalda iš Ukrainos, yra ganėtinai radioaktyvi.
Viena iš bėdų, kurią mums prievarta po blokados užkrovė SAVIVALDYBĖ, buvo tai, kad ji išardė suprojektuotą šildymo sistemą ir kažkam kitam (elektros tinklams?) perdavė kieme esančią boilerinę ir ?transformatorinę (prisimenate, kai ar ne . Iki to į namus paduodamą termofikacinį vandenį kaitino čia pat, boilerinėje, todėl į rūsius būdavo paduodamas karštutėlis vanduo. Todėl ir radiatoriai būdavo karštutėliai, nežinojome, ką reiškia šalti ir drėgni butai. Kadangi mums įrengta vieno vamzdžio sistema, terminis vanduo pirmiausia paduodamas į viršutinį aukštą, o iš ten leidžiasi žemyn. Tačiau net ir per visus radiatorius perėjęs jis ir I-o a. radiatorius įkaitindavo taip, kad būdavo karšti.
Kai šią sistemą išardė, ir nuo tada į namus paduodamas per visą miestą vilktas terminis vanduo, jis jau būna atšalęs, o savivaldybių spaudimu rūsiuose įrengtas „modernus mazgas” nepakankamas, kad įšildytų vandenį taip, kaip jis būdavo įšildomas, kai šį darbą atlikdavo boilerinė kieme. Taip paslauga stipriai pabrango ir… pablogėjo. I-ų aukštų butų radiatoriai praktiškai šalti, gyventi neįjungus el. radiatoriaus juose neįmanoma, taigi, už šildymą du kartus tenka mokėti – ET ir Vilniaus šilumininkams.
(Kai kas gal prisimena per BTV transliuotas pokalbių laidas, kai kažkuris iš savivaldybės šios srities inžinierių kategoriškai prieštaravo prieš planuojamą sostinės šildymo perdavimą FR verslui, prieš planuojamas sistemos pertvarkas, aiškino, kodėl tai mums netinka. Po poros tokių laidų jį sumuštą leisgyvį rado kažkur Grigiškių soduose. Neprisimenu, ar išgyveno, bet nuo tada jis iš viešumos dingo)
Mėgstate gandus nešioti .
? ? ?
Dėl “renovacijos” tai klausimas kaip ir ginčytinas. Pvz. Būtų Dainiaus namas atnaujintas ir kambariuose tada būtų šilčiau porą laipsnių, o kambaryje 17 ar 19 didelis skirtumas… Bet, kad šylą tai tikrai. Praeitą vasarą norėjau namą apšiltinti, nes jis iš seno perstatytas ir likusios rastinės sienos kiauros, bet vaikai atkalbėjo – tai gi šyla… ir tikrai, šią žiemą ir be jokių papildomų šiltinimų buvo šiltą… Neaišku kokia bus sekanti žiema?
Tik patepliojus ir pakrapščius Tvankstai namuose netaps jaukiau . Renovacija daugiabučiuose tai kai kas daugiau tik to lauko sienų šiltinimo . Sena bėda paveldėta dar iš sovietu kai kiekviena namu šeimininkė galėdavo patartį kur ka apsimoka o ko ir neverta tvarkyti . Valstybė galėtu įteisinti prievolę daugiabučiu gyventojams nesielgti savo bendrijose kaip su savo sovietiniu žiguliu stovinčiu kieme.
Kadangi autorius yra mano draugas, natūralu, kad man rūpi jo sveikata ir psichologinė būsena. Todėl turiu jam keletą patarimų. Skalbtis patariu savitarnos skalbyklose (kurių mieste yra bent kelios įvairiuose rajonuose). Tuo metu, kai skalbiniai sukasi ar džiovinami, galima sušilti greta esančiame prekybos centre – išgerti kavos, arbatos ar kokio kito karšto viralo. Laikotarpiu tarp skalbimųsi šildytis galima daugiabučių kiemuose prie laužo. Iš kur malkos, paklausite? Taigi iš Svetimvaldybės nukirstų ir nugenėtų medžių. Nauda dviguba – Svetimvaldybė sutaupys, nes nereikės išvežti tų medžių lavonų, o žmonės apturės bendravimo džiaugsmą, kurį iš jų atėmė karantinas. Prie laužų galima dainuoti liaudies (tik) dainas, sekti mitologines (tik) pasakas, ir, žiūrėk, gyvenimas norimas gyventi. O juk autorius yra vienas tvirčiausių Lietuvos etnologų ir mitologų, todėl tų pasakų jis žino daug. Smagaus klausymosi…
Dėl parkavimo, genėjimo, “Mano būsto” etc – visiškai sutinku.
Dėl raudų, kaip šalta bute – anaiptol nesutinku.
Ar taip jau sunku karts nuo karto įsijungti kokį elektrinį radiatorių, ar pan? Aš, vieniša pensininkė, ir taqi šildausi kada man reikia. Sarmata net skaityt tokius virkavimus… Beje, įžeisti nieko nenoriu, čia tik mano nuomonė.
Na, jeigu tai atvejis, kai retkarčiais įjungus bent 18 C pasiekiama, tada sutinku su Tamsta. O kaip tuose butuose, kur el. radiatorius visą laiką įjungtas, išjungiamas tik išeinant iš namų?
Namų šildymo sistemos skirtingos, Dalies namų pusė apytakos rato butų šildomi iš tiekiamojo vamzdžio, o kita pusė – iš grįžtamojo, besileidžiančio nuo viršaus žemyn. Kai, šito neišmanant ir net nepasidomėjus, kokia sistema kuriame name įdiegta, kokie bus padariniai ją suardžius, padaroma, kaip verslui geriau, jau II a. butų radiatoriai led led šilti, o kai iš jo į I-ą nusileidžia…
Patarimas paprastas – parduoti butą daugiabučiam kolchoze ir pirkti trobelę ar butą trobelėj su pečium. Arba – nusipirkt namelį keliems draugams. Ir tvarkykitės patys, be valdžios malonės, kiek patys pajėgsit.
Taip, – juk katinėlis su gaideliu – trobelėje gyveno…
Gerb. Dainiui pravartu
labiau vartoti
…STOVINIMAS
(nei “PARK-avimas”).
Stovinimo vieta prie namo,
požeminis stovinimas…
ir t.t. ir pan. – T I N K A M I A U juk 🙂
(visgi lietuviai mes,
nors ir mES /dar/)
O mes susiduriame su priešinga problema – mūsų būstai nuolatos perkaitinami. Žiemą nuolatos “mikroventiliacijos” pozicijoje tenka laikyti langus (dabar net gailiuosi, kad juos pakeičiau – galėjo likti seni kaiuri mediniai). Taip pat rūbais dangstome radiatorius. Tiesiog per karšta.
Rudenį lauke ir kambaryje dar šilta – o jau įjungia šildymą; Pavasarį seniai galėtų sumažinti ar išjungti šildymą, tačiau vis tiek kaitina.
Taigi:
1) taip švaistomi mūsų pinigai;
2) pirkdami energiją dotuojame kitas valstybes (pirmiausia – Rusiją);
3) teršiama gamta (apie netvarką Lietuvoje reiktų pasiskųsti švedų Gretutei);
4) name gyvena nemažai vyresnio amžiaus, dažnai socialiai remtinų žmonių. O jie gauna kompensacijas už šildymą iš biudžeto – t.y., iš manęs ir visų jūsų. Tad už šilumininkų ir jų reguliuotojų “pastangas” perkaitinti mūsų butus mokate ir visi jūs.
TAD KAM TAI NAUDINGA???
Daug ką išspręstų šildymo sistemos individualizavimas (galimybė butams reguliuoti patiems ir šilumos apskaita butų lygmenyje). Į tai pirmiausia turėtų būti orientuotos visos renovacijos. Deja, beprasmiškai šiltinamos sienos, bet nuo to bus dar karščiau.
P.s., Nesu santechnikas/meistrelis, tad mano bute radiatoriai yra tie patys, kokius kažkas pastatė dar sovietmetyje. Taigi, jokių gudaravimų juos pasididinat ir pan nėra. Tačiau bute VISADA PER KARŠTA.
Taip, jūs visiškai teisus – mūsų namuose ir tada, ir dabar viršutiniai aukštai dusdavo nuo karščio, per žiemą laikydavo langus atdarus, tik tada tai visgi neblogino apatinių aukštų šildymo, todėl ir I-jų a. gyventojai turėjo galimybę gerai vėdinti, kad ir kokia lauko temperatūra būdavo.
O po šilumos mazgų „moderninimo” dalis butų pirmuose aukštuose pavirto šaltais ir drėgnais. Tačiau, pasak mūsų santechnikų, kai jis pareguliuodavo, kad karštesnis vanduo radiatoriais tekėtų, ŠT iš centro nuotoliniu būdu tuoj pat ištaisydavo, kad būtų „kaip reikia” (ar rūsiuose įtaisyta jų automatika už juos tai atlikdavo?). Gal tai kažkokiu būdu mažintų jų pelnus?
Jokie skundai padėties neištaisė. Galiausiai lioviausi, nes tik nerviniesi, o naudos jokios. Bet juk tai žmonių sveikatos žalojimas ir apvogimas – nes jie arba šąla, arba visus tuos mėnesius dvigubai moka už šildymą (laiko įjungtus el. radiatorius).
Ir aš visą laiką teigiu, kad sienų šiltinimas – JOKIA renovacija, tik BRANGI DEKORACIJAI išleisti pinigai, o nemokšiško sienų aprengimo vata atvejais dar ir pelėsį įvaro. To meto namų sienos pakankamo storio, reikia tik prižiūrėti siūles. Be to, būsto sienos PRIVALO kvėpuoti, o vatos plokštės to neleidžia. „Vatinukų” neturėtų leisti Visuomenės sveikatos tarnybos (specialistai, kurie dėta parašus ant namo priėmimo akto)! Jos neatlieka savo pareigų! Pirma reikia sutvarkyti vamzdynus, terminio vandens cirkuliaciją juose ir šildymo reguliavimą. Kai kiekvienas nustatys sau tinkamą buto temperatūrą, bus sutaupyta daug šilumos, todėl jos visiems aukštams užteks. Apklijuoti vata reikėtų tik galinių butų sienas, kadangi jų nešildo kaimyninių butų šiluma.
Išvada aiški – Lietuvoje labai stiprūs mūrininkų “lobistai” ir silpni – santechnikų 🙂
Kitaip negaliu paaiškinti, kodėl net man – ne statybininkui, yra aišku, jog renovacijas reiktų pradėti tikrai ne nuo sienų apšiltinimo (kaip teisingai rašote – brangių dekoracijų). Juk visiškai akivaizdu, kad pirmiausia viskas turi būti orientuota į vamzdynus ir individualios reguliacijos bei apskaitos įvedimą. Čia visiems aišku, tačiau valdžiai ir energetikams – kažkodėl ne.