
Lietuvoje pradedamas įgyvendinti naujas aplinkosaugos projektas, skirtas atkurti gamtine įvairove turtingas pievas. Ūkininkai raginami būti pirmaisiais, kurie išbandys šį naują sumanymą, paremtą geriausia Europos agrarinės aplinkosaugos patirtimi.
Bandomajam projektui įgyvendinti ketinama atrinkti apie 300 hektarų pievų, pirmenybę teikiant Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose ir jų apylinkėse esantiems ūkiams, turintiems natūralių ir pusiau natūralių pievų, kurios nebuvo ariamos penkerius ar daugiau metų.
Šiuo metu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje vyrauja agrarinės aplinkosaugos modelis, kai ūkininkai gauna valstybės išmokas už įsipareigojimą vykdyti aplinkai palankią veiklą, atsižvelgiant ne į gaunamus rezultatus (pavyzdžiui, kiek paukščių padaugėjo), bet į nustatytų reikalavimų įvykdymą (pavyzdžiui, šienauti pradėti po liepos 15 d.).
Tačiau plataus masto mokslinės studijos ir kitų Europos šalių praktika rodo, jog didesnę abipusę naudą teikia į rezultatą orientuotos agrarinės aplinkosaugos priemonės, kai išmokos skiriamos už tvarkomoje teritorijoje padidėjusią gamtinę įvairovę, tuo tarpu ūkininkui paliekama laisvė pačiam pasirinkti priemones, kaip pasiekti norimą rezultatą.
Šiuo metu mokslininkų ir gamtosaugos specialistų plačiai pripažintos į rezultatą orientuotos agrarinės aplinkosaugos priemonės gimė Prancūzijoje pačių ūkininkų iniciatyva. Ūkininkai pradėjo rengti žydinčių pievų čempionatus ir varžėsi tarpusavyje, kieno pieva žydi gausiausiai.
Lietuvos ūkininkai taip pat kviečiami prisidėti prie šios naujos ūkininkavimo aplinkosaugos ir ateinančius trejus (ar penkerius) metus išbandyti šio sumanymo efektyvumą, užpildyti internetinę paraiškos formą (https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdTLa6-wtdp_jEUMw0WOfMd54x4IPjRpEvhv4VbBbwQTgQ2Ag/viewform), nurodant savo kontaktinius duomenis. Bendrasis bandomosios priemonės plotas yra ribotas, todėl susidomėję ūkininkai kviečiami registruotis ilgai nelaukus. Registracija vyks iki birželio 1 dienos.
Ūkininkai gaus sąrašą lengvai atpažįstamų rūšių, tokių kaip apskritalapis katilėlis, paprastasis čiobrelis, rasakila, kiškio ašarėlės, paprastasis kmynas, raudonoji ar baltijinė gegūnės.
Ūkininkaudami savo pasirinktu būdu jie stebės, ar tų rūšių daugėja, ar atsiranda naujų, galbūt kažkurios nyksta. Tai padės įsivertinti, ar jų taikoma ūkininkavimo praktika padeda pievai atsigauti.
Šis projektas skirtas užtikrinti pilnavertę Natura 2000 tinklo – vertingiausių Europos Sąjungos gamtos teritorijų – apsaugą Lietuvoje. Įgyvendinant naujovę bendradarbiauja Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, saugomų teritorijų direkcijos ir kiti projekto partneriai.
Gal ir nebloga ideja. Tiek pievas visvien reikia priziureti. Ar sienaujant isliks tas atstatomasis poveikis?
Čia pat, šalia Vilniaus-Trakų plento yra kapinės. Tarp miestelio ir kapinių daugybę metų buvo nepaprastai turtinga lauko gėlių pieva (VU panosėje, galima sakyti). Žolininkės ten vaistažoles rinkdavo. Birželio pabaigoje ir liepos mėnesį tose pievose lankytis buvo neįkainojamas malonumas – tokia spalvų įvairovė, tokia žiedų, įvairiaspalvių drugių ir dūzgiančių bičių gausa, tokia atgaiva sielai, akims, ausims, uoslei… Išsitiesi pievoje, paskęsti tarp žiedų, užsimerki ir visa esybe geri tave apimančią palaimą.
Deja, laukas tarp miestelio, kapinių ir plento paverstas NT grobiu. Prie gero gaspadoriaus toks turėtų būti akylai saugomas. Pieva jau sunaikinta. Nors netoliese plytėjo ir plyti dyki, nualinti buvę kolūkio laukai… 🙁