Į pandemiją sureaguota laiku, tačiau skubios pagalbos reikia ekonomikai, sako ekspertai

Balandžio 10 d. atlikto tyrimo rezultatus pristatę Pandemijos Ekonomikos Grupės ekspertai vieningi – norint sumažinti pandemijos smūgį ekonomikai privalome veikti greitai. Ekspertų skaičiavimais jau dabar prarandame beveik 2000 darbo vietų per dieną ir nesiėmus greitų veiksmų šis skaičius sparčiai augs. Jie pabrėžia, kad šįkart – visi sprendimai valstybės rankose.

„Lietuva laiku priėmė sprendimą laikytis karantino – tai sumažino viruso plitimą ir leido pasirengti sveikatos sistemai. Tačiau pandemiją lydi nuo Didžiosios Depresijos laikų nematyti darbo vietų praradimai. Kiekvieną neveikimo dieną žmonės praranda darbus“, – sako investicijų fondų valdytojos „Baltcap“ partneris Simonas Gustainis. Pasak jo, Lietuva nuo sėkmingai krizę valdančių Europos šalių atsilieka ne tik paramos dydžiu, bet ir veiksmų greičiu – kol kas neišdalintas nei vienas darbo vietų tęstinumui skirtas euras. „Pavėlavę dabar, ateityje galime keltis iš didesnės duobės ir gerokai ilgiau nei kaimynai“, – sakė S. Gustainis.

Briuselyje dirbantis makroekonomistas Paulius Kunčinas sako, kad Lietuva laiku pasitvirtino ekonomikos gelbėjimo strategiją. „Deja, situacija blogėja labai greitai ir Vakarų valstybės reaguoja į iššūkius pandemijos greičiu. Nebesitikima greito V formos atsigavimo, priešingai – valstybės skolinasi pinigus ir kuria strategijas kaip investuoti lėšas, kurios leistų išsaugoti darbo vietas, kol atsigaus pasaulio ir vietos ekonomika“. Jis nuogąstavo dėl lėto Lietuvos skolinimosi. „Turime puikų kredito reitingą ir mažiau skolos nei dauguma ES valstybių ir tai mums suteikia daug galimybių. Tačiau krentant ekonomikai mūsų kredito reitingas prastės, o rinkoje pasiskolinti bus vis sunkiau ir brangiau. Dabar dėl pinigų konkuruoja visas pasaulis – panašiai kaip dėl respiratorių ar COVID-19 testų. Nespėję galime daug pralošti“, – sakė P. Kunčinas.

Viešojo valdymo ekspertas Klaudijus Maniokas pabrėžė, kad valstybei reikia kuo greičiau suvokti, kad ši krizė – visiškai kitokia nei 2008 metais. „Tuomet mes turėjome laikytis griežtos disciplinos – taupyti ir mažinti išlaidas. Tačiau šiuo metu visa Europa ir didžiausia taupymo politikos šalininkė Vokietija skubiai leidžia pinigus siekdama apsaugoti savo ekonomiką. Turime kuo greičiau persiorientuoti ir skubiai padėti nuo karantino sustojusiai ekonomikai, nes po kelių mėnesių gali nebelikti, ko gelbėti“. Jis taip pat teigė, kad darbo vietų praradimas sukels daug ilgalaikių pasekmių šaliai. „Pirmiausia nukenčia neturtingiausi – dirbantys paslaugų sektoriuje. Gražinti juos į darbą gali užtrukti labai ilgai“.

Pandemijos ekonomikos iššūkiams analizuoti susibūrusi PEG šiandien pristatė savo analizę ir pateikė pasiūlymus. Grupėje susibūrę ekonomikos ir kitų sričių ekspertai pabrėžė, kad šie siūlymai nėra galutiniai ir gali keistis, taip pat pakvietė platesnei diskusijai.

„Apibendrinome duomenis kaip į pandemiją reaguoja kitos šalys. Esame nedidelė, lanksti valstybė ir jei būsime lankstūs, galime iš krizės išeiti greitai ir sukūrę aukštos kvalifikacijos darbo vietas. Bet tam reikia veikti greitai. Visas pasaulis eksperimentuoja – tai turime daryti ir mes“, – sakė P. Kunčinas.

Tarp ekspertų rekomendacijų – užtikrinti garantijas, pakeisti sumažėjusią paklausą valstybės užsakymais, nuolat viešai stebėti ir vertinti pagrindinius ekonomikos duomenis. Pandemijos Ekonomikos Grupės nariai priimant sprendimus kvietė tartis ne tik su verslo organizacijomis, bet ir su profesinėmis sąjungomis, kurių nariai patirs didžiausią lėtėjančios ekonomikos smūgį.